1 nuotr.Smegenys, generuodamos tam tikras bangas, susijusias su prisiminimais, paskutinėmis sekundėmis prieš mirtį gali atkurti svarbius gyvenimo įvykius. Mokslininkams pirmą kartą pavyko užfiksuoti unikalius duomenis, patvirtinančius vadinamosios gyvenimo peržiūros galimybę - fenomeno, kai žmogus prieš mirtį mato svarbiausias gyvenimo akimirkas, tarsi sukantis atminties filmui.
Eksperimentas įvyko atsitiktinai: elektroencefalografu stebint 87 metų paciento, Kanadoje gydyto nuo epilepsijos, smegenų aktyvumą, jam sustojo širdis. Tyrimo metu buvo užrašyta 900 sekundžių smegenų aktyvumo duomenų, tarp jų - 30 sek. prieš ir 30 sek. po to, kai širdis sustojo.
Iš gautųjų duomenų mokslininkai pamatė, kad kritinėmis akimirkomis aktyvios išlieka smegenų zonos, susijusios su atmintimi.
Buvo užfiksuotos įvairių tipų smegenų bangos - gama, delta, teta, alfa ir beta bangos. Ypač mokslininkų dėmesį patraukė gama bangos, kurios dalyvauja aukštojo kognityvinio aktyvumo ir prisiminimų atkūrimo procesuose.
Šio tipo aktyvumu galima paaiškinti „gyvenimo blyksnių" fenomeną, kai žmogus ryškiai ir detaliai prisimena svarbius gyvenimo įvykius. Papildomi tyrimai rodo, kad delta ir teta bangų suaktyvėjimas gali rodyti sąmonės pereinamąsias būsenas, būdingas miegui ir meditacijai, o tai pabrėžia merdėjimo proceso sudėtingumą ir daugiamatiškumą.
Eksperimento metu gautieji duomenys koreliuoja su daugybės klinikinę mirtį patyrusių žmonių liudijimais apie „gyvenimo peržiūrą" arba pojūtį, kad prieš akis prabėga visas gyvenimas.
Specialistų nuomone, panašius fenomenus gali sukelti staigus deguonies kiekio smegenyse sumažėjimas, kai dėl to išsiskiria nerviniai mediatoriai ir staigiai sustiprėja neuronų aktyvumas. Ypatingas dėmesys skiriamas migdolinio kūno - struktūros, atsakingos už emociškai svarbių prisiminimų saugojimą ir reakciją „mušk arba bėk" -, aktyvumui, kuriuo galima paaiškinti emociškai nuspalvintus prisiminimus.
Dr. Adžmalas Zemaras (Ajmal Zemar) iš Luisvilio universiteto (Kentukio valstija) pabrėžė, kad šie stebėjimai gali pakeisti įsivaizdavimą, kada būtent iš gyvenimo pereinama į mirtį.
„Tokių smegenų virpesių paskutinėmis gyvenimo sekundėmis stebėjimas kelia svarbių klausimų.
Pavyzdžiui, kada dera išimti donoro organus ir ar galima naudoti papildomus būdus (kaip EEG) mirties akimirkai nustatyti".
Specialistai taip pat sako, kad smegenyse prieš mirtį vykstančių procesų supratimas gali turtėti praktinės reikšmės darbui su pacientų giminaičiais.
Pasak A.Zemaro, galimybė pranešti artimiesiems, kad paskutinėmis jų mylimo žmogaus gyvenimo akimirkomis vyko „finalinė gyvenimo peržiūra", gali tapti tam tikra paguoda sunkią netekties valandą.
Mokslininkai pabrėžia, kad išvados kol kas yra grindžiamos vieninteliu atveju, o duomenų interpretavimą apsunkina paciento gretutinės patologijos (kraujo išsiliejimas ir traukuliai).
Norint patvirtinti hipotezę, kad smegenys sąmoningai prieš mirtį „peržiūri" prisiminimus, būtini papildomi tyrimai ir didelio skaičiaus atvejų analizė.
