1 nuotr.Amazonės baseino širdyje slepiasi upė Šanaitimpiška, kurios vandens temperatūra siekia neįtikėtinus 100 laipsnių pagal Celsijų.
Pasakojimas apie upę, kuri savo aukas išverda gyvas, skamba kaip istorija iš graikų mitologijos. Tačiau tokia upė išties egzistuoja.
Šanaitimpiška teka Peru, Majantuiaku regione. Nors tokia upė gali pasirodyti it nakties košmarų įsikūnijimas, klimatologai iš Majamio universiteto mano, kad ji gali tapti „langu į ateitį".
Mokslininkų grupė apsilankė prie upės 2022 m. ir žemėlapyje sužymėjo visus 70 vietų rastus tropikų augalus ir medžius.
„Aukščiausia mano išmatuota temperatūra siekė 210 laipsnių pagal Farenheitą (100 laipsnių C). Palyginkite: paprasčiausios kavos temperatūra siekia apie 130 F (55 C). Sunku net įsivaizduoti - įkišus ranką į tokį vandenį, po kelių sekundžių išryškės antrojo arba trečiojo laipsnio nudegimai", - pasakojo Andresas Ruzas (Andres Ruzo), geoterminių šaltinių tyrinėtojas.
Šanaitimpišką, kuri išvertus iš vietinės ašaninkų genties kalbos reiškia „įkaitinta Saulės", Andresas Ruzas visuomenei pirmą kartą pristatė 2011 m. Anksčiau ji buvo laikoma tiesiog legenda; išgirdęs apie ją, geofizikas nutarė, kad toks reiškinys yra neįmanomas, nes upei užvirinti reikia milžiniškos geoterminės energijos, o Amazonės baseinas yra toli nuo aktyvių vulkanų.
Tačiau, atlikęs tyrinėjimus, A.Ruzas įsitikino, kad upė - reali. Dokumentiniame filme, pasirodžiusiame 2017 m., jis pasakojo, kad vandens skleidžiama kaitra tokia stipri, jog sukelia nudegimo pojūtį nosyje ir plaučiuose. Jis pasakojo matęs, kaip į upę įkrisdavo gyvūnai, nuo paukščių iki roplių. Sudėtingi organizmai kaip žmonės nepajėgia atlaikyti tokių temperatūrų.
Ši upė išteka iš karštų šaltinių. Jie susidaro Žemės gelmėse, kur yra gilių Žemės plutos lūžių. Tekėdamas per porėtas uolienas vanduo įkaista nuo šilumos iš gelmių ir paskui per didelį lūžį galingai išsiveržia į paviršių.
Majamio universiteto mokslininkai mano, kad visuotinio atšilimo kontekste upė gali būti natūralus eksperimentas ir „langas į ateitį". Pagrindinis naujojo tyrimo autorius Raili Fortjė (Riley Fortier) pabrėžia, kad tai suteikia galimybę įvertinti temperatūros kilimo pasekmes miškų masyvams.
2022 m. tyrinėtojai apsilankė prie upės ir užfiksavo duomenis apie augmeniją 70 vietų palei jos vagą. Jie pastebėjo, kad augalų įvairovė mažėja artėjant prie karščiausios upės dalies, ir tik nedaugelis rūšių atlaiko tokią aukštą temperatūrą.
Mokslininkai su nerimu stebi šiuos pokyčius, būgštaudami, kad jie gali tapti pranašais to, kaip ateityje atrodys visi Amazonės miškai.
