Nelaimės, sutapimai... o gal planuotos atakos?

Kas tai - atsitiktinumas ar hibridinio karo, kurį paskelbė mūsų didžioji kaimynė, pradžia? Tokius klausimus pastaruoju metu masiškai kelia internautai socialiniuose tinkluose, juolab kad jau paaiškėjo, jog kai kuriuos ankstesnius incidentus Lietuvoje užsakė būtent Rusijos spec. tarnybos.

Penas išgąsčiui

Socialiniuose tinkluose internautai dalijasi spėlionėmis - ar tik Rusija Lietuvoje nepradėjo rimto hibridinio karo? Incidentų, kurių priežastys iki galo neįvardijamos ar gal net slepiamos, vis daugėja: vienas po kito kyla didžiuliai gaisrai atliekų perdirbimo įmonėse, dažnai netikėtai sutrinka bankų veikla, įtarimų internautams kelia ir incidentas, kai pernai Vilniuje nukrito lėktuvas.

Peno tokiam išgąsčiui duoda ir tai, kad teisėsauga jau yra patvirtinusi: kai kurie incidentai - tai Rusijos specialiųjų tarnybų užsakymai. Pavyzdžiui, pernai gegužę Vilniuje, „Ikea" parduotuvėje kilęs gaisras buvo įvardytas kaip teroristinis išpuolis, byla perduota teismui.

Lietuvos pareigūnai teigia nustatę, kad išpuolį įvykdė teroristinė grupė, o jį galimai organizavo ir užsakė asmenys, susiję su Rusijos specialiosiomis tarnybomis - buvo padėtas sprogmuo su laikmačiu, sukėlęs sprogimą ir gaisrą.

Pernai sausį Merkinėje išniekintas Lietuvos partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago paminklas - buvo apipiltas raudonais dažais. Anot prokuratūros, išpuolį įvykdė trys užsieniečiai: vienas jų - Rusijos pilietis, kiti du - Estijos rusai, turintys dvigubą pilietybę. Vyrai sulaikyti Estijoje ir Latvijoje, vykdant kitus nusikaltimus. Skelbiama, kad vandalizmo užsakovas - Rusijos Generalinio štabo karinė žvalgyba.

Be to, incidentų netrūksta ir kaimynystėje: į Estijos oro erdvę buvo įskridęs karinis Rusijos lėktuvas, „šešėlinio" Rusijos laivyno laivas įplaukė į Estijos ekonominę zoną ir nesileido stabdomas.

Naujo karo pradžia

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Giedrimas Jeglinskas „Vakaro žinioms" sakė, kad visoje ES teritorijoje Rusija ne tik turi intenciją paralyžiuoti visuomeninį gyvenimą ir sukelti visuomenės nepasitikėjimą institucijomis, bet ir siekia, jog šalys sumažintų paramą Ukrainai.

„Tačiau dabar Rusija iš hibridinio ciklo (susijusio su kibernetinėmis atakomis, melagienų skleidimu, manipuliavimu programine įranga ir kitais „minkštaisiais" metodais) perėjo prie kinetinio ciklo: bandoma vykdyti tikrus fizinius išpuolius prieš realią fizinę infrastruktūrą. O tai jau kelia pavojų žmonių saugumui, gyvybei ir pan. Tokia tendencija stebima visoje ES. Apie tai praneša ne tik mūsų, bet ir visų mūsų sąjungininkų žvalgybos.

Kalbant apie Lietuvą - jau yra keli aiškūs incidentai, kuriuos užsakė Rusijos spec. tarnybos. Kaip teisingai paminėjote, tai ir išpuolis prieš „Ikea", ir A.Ramanausko-Vanago paminklo išniekinimas. Tai - aiškūs įrodymai. Tiesa, gali būti, kad vykdytojai buvo agentų agentai, kurie net nesuvokė, kam dirba, bet jiems buvo mokami pinigai. Tokių atvejų tikrai yra. Tačiau teigti, jog visi neatskleisti incidentai yra susiję su Rusijos tarnybomis, šiuo metu neturime pagrindo. Pavyzdžiui, gaisrai atliekų perdirbimo įmonėse - teisėsauga ir žvalgyba tikrina visas versijas, bet informacijos, kad tai būtų tokie pat išpuoliai kaip „Ikea" ar paminklo atvejais, kol kas nėra. Visgi turime išlikti budrūs, o institucijos - dirbti atsakingai", - akcentavo G.Jeglinskas.

Niekas neslepiama

Ar, jei būtų nustatyta daugiau atvejų, kad tai - kinetinės Rusijos inspiruotos atakos, tai būtų slepiama nuo visuomenės? O gal jau kai kas išaiškinta, bet vis dar neskelbiama?

„Tikrai ne, niekas neslepiama. Priešingai - negalima apie viską sakyti, kad tai GRU atakos, jei nėra įrodymų. Tik esant tikriems faktams arba bent jau didelėms tikimybėms reikia tokią informaciją skelbti", - teigė NSGK pirmininkas.

Reikia peržiūrėti strategiją

Lenkija įvedė sienų su Vokietija ir Latvija patikrą. Ar tai reiškia, kad baiminamasi, jog iš Lietuvos gali atvykti nacionaliniam saugumui grėsmę keliantys asmenys, ir jie lieka Lietuvoje? Kodėl Lietuva nesiima analogiškų priemonių?

„Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas bando parodyti, kad yra „kietas" - vidinei auditorijai nori parodyti, kad rūpinasi saugumu. Nesu tikras, ar tai susiję su žvalgybiniais vertinimais - tai daugiau politiniai žaidimai.

Kalbėjome su VSAT - nelegalių migrantų srautai per Lietuvos-Baltarusijos sieną nėra tokie, su kuriais negalima būtų susitvarkyti. Dėl sienos su Latvija - turime dirbti kartu. Reikia diskutuoti, ar besienis režimas ES viduje gali veikti, kai fiksuojamas kinetinio karo pavojus", - kalbėjo G.Jeglinskas.

Nereikia baimintis

Politikas ramina, jog visuomenė neturėtų baimintis dėl galimų kinetinių atakų ateityje: „Mūsų institucijos - žvalgyba, kontržvalgyba, bendradarbiaudamos su VSAT ir kitomis - dirba pagirtinai. Svarbi ir paminklo išniekinimo byla: tai žinia visai Europai, kad tokių atvejų daugėja, tačiau mes sugebame sulaikyti išpuolių vykdytojus ir juos nubausti. Galime apsisaugoti - tai svarbiausia."

Pernelyg išpūsta

NSGK narys Dainius Gaižauskas stebėjosi, kad žmonės, ypač politikai, linkę viską per daug išpūsti.

„Jau net gaisrai atliekų perdirbimo įmonėse priskiriami Rusijos spec.tarnyboms, nors tam duomenų nėra. Pasibaigė Seimo sesija, informacinis laukas atsilaisvino, todėl kai kas bando išpūsti temą, kad būtų apie ką kalbėti. Bet ar nematome, kiek turime elektronikos atliekų, ličio baterijų, kurių utilizacijai tinkamai nepasiruošta? Apie tai niekas nekalba, nes tai parodytų aplaidumą", - sakė politikas.

Jis taip pat ramino, kad nėra pagrindo bijoti papildomų grėsmių.

„Kasmet mūsų žvalgyba ir kontržvalgyba praneša apie grėsmes iš Rusijos ir Baltarusijos. Jos vis labiau įžūlėja, vyksta verbavimas. Turime teisminius įrodymus, kad kai kurie užpuolimai - organizuoti. Bet tarnybos dirba. Tik nereikia ministrei atleidinėti tarnybos vadovo dėl buitinių ginčų", - kalbėjo D.Gaižauskas.

Komentuoja saugumo srities ekspertas, Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras Audrius Butkevičius:

„Labai galimas dalykas, kad ne tik jau žinomi Rusijos spec. tarnybų užsakyti incidentai, bet ir kai kurie kiti įvykiai gali būti su tuo susiję. Pagal seną Rusijos strateginės žvalgybos tradiciją, diversijos grupės veikdavo taip, kad būtų galima suabejoti - ar tai atsitiktinumas, ar diversija. Tikslas - sėti paniką ir gandus.

Pažiūrėkite: jau sklando versijos, kad Lietuvoje šiukšlės užsidega ne savaime. Taip sėjamas nesaugumo jausmas ir nepasitikėjimas Vyriausybe. Tai - vienas iš psichologinio karo tikslų. Beje, neseniai kalbėjausi su vienu atliekų perdirbimo gamyklos savininku. Jis pateikė labai logišką klausimą: kodėl analogiškos gamyklos kitose valstybėse nedega? Mano atsakymas - tai gali būti ataka."

Vis dėlto jam kelia šypseną panika dėl iš traukinio iššokusio asmens.

„Mūsų valdžia prisivežė tiek rusiškos agentūros, kad kalbos apie vieną iššokusį žmogų yra vaikų žaidimas. Jei Rusijos spec. tarnyboms reikia žmogaus Lietuvoje, kodėl jį reikėtų gabenti traukiniu? Turime sieną su Kaliningradu - perplaukei upelį ir jau esi vietoje. Be to, neakcentuojama, kad 62 asmenys perėjo per sieną iš Kaliningrado srities. O kiek patys prisivežėme - iš kurių gali būti formuojama svetimos šalies agentūra?" - retoriškai klausė signataras.

Mūsų institucijos galbūt žino daugiau, bet neskelbia?

„Manau, kad jos žino dar mažiau, nes ne viskas, kas skelbiama, tikrai yra tikra", - apibendrino A.Butkevičius.