1 nuotr.Dalią Jazukevičiūtę, kolegų vadintą Jazu, prisimenu taip. Sėdi blondinė su akinukais. Įsisegusi įspūdingus auskarus, vilkinti mėlynais džinsais, baltais marškiniais ir juoda odine striuke. Kartais ją pakeisdavo džinsine. Tokia buvo poetės, „Respublikos" žurnalistės D.Jazukevičiūtės kasdienė uniforma, apgaubta brangių kvepalų ir cigarečių debesėlio. Jazu elgėsi ir kalbėjo savo šiek tiek prikimusiu balsu kaip nori. Visada. Visur. Taip pat ir dabar. Gal paradoksalu, bet būtent Jazu buvo tiesiog etaloninė respublikonė. Kažkaip savyje sujungianti ir begalinį jautrumą, ir vaikėzišką įžūlumą bei kovingumą. Jazu buvo ir liko tiesiog pasiutiškai teisingas žmogus.
Plačiau skaitykite penktadienio „Vakaro žiniose".
