respublika.lt

Manifestas prieš politinį korektiškumą

(0)
Publikuota: 2021 balandžio 05 17:05:00, Danutė ŠEPETYTĖ
×
nuotr. 1 nuotr.
Prieš aštuonerius metus festivalio „Sirenos“ programoje parodytas italų režiseiriaus Romeo Kastelučio spektaklis „Apie Dievo sūnaus veido koncepciją“ sulaukė visuomenės protestų. Irmanto Sidarevičiaus nuotr.

Kovo pradžioje socialinius tinklus apskriejo Rygos naujojo teatro meno vadovo Alvio Hermanio manifestas. Tiesa, jo tekstas buvo blokuotas dėl vadinamosios neapykantos kalbos, bet nukopijuotas vis tiek kiaurai perėjo valstybių sienas.

 

A.Hermaniui leidus, spausdiname Rygos naujojo teatro taisykles:

„1. Mūsų teatre galioja žodžio laisvė be jokių apribojimų.

2. Mūsų teatras ir politinis korektiškumas yra nesuderinami. Teatro dėmesio objektas yra žmogus. Jei leisime pasireikšti tik gražiai ir kilniai žmogaus prigimties pusei, niekada nieko nesužinosime apie žmogaus slėpinius ir bedugnę - būtent tai mus domina šiame darbe ir gyvenime. Visa kita yra tiesiog nuobodu ir netiesa. Jei politinis korektiškumas įžengia į teatrą, tuomet mums reikia teatrą uždaryti ir išsivaikščioti po namus.

3. Mūsų teatre leidžiama juokauti apie viską ir be jokių apribojimų. Be jokios cenzūros leidžiama sakyti įžeidžiančius anekdotus. Jei žmogus dirba teatre arba ateina į teatrą kaip žiūrovas, jis turi būti pasirengęs situacijai, kurioje kažkas jį gali įžeisti arba užgauti jo jausmus. Tai tik jo asmeninio suvokimo problema, o ne kitaip. Gyventi tarp žmonių, kurie nėra panašūs į tave, - visiškai natūralu, tai mūsų gyvenimo dalis. Žmogui, kuris negali susidoroti su šia problema arba yra perdėm jautrus šiuo atžvilgiu, rekomenduojame vengti teatro.

4. Mūsų teatre leidžiama flirtuoti ir megzti romanus tiek tarp aktorių, tiek tarp žiūrovų, taip pat visomis kitomis kombinacijomis.

5. Mūsų teatre leidžiama dirbti įvairiausių politinių pažiūrų žmonėms. Juo labiau mes esame skirtingi, tuo geriau ir įdomiau.

6. Mūsų teatre nei slepiama, nei gėdijamasi politinių įsitikinimų. Jie gali būti atvirų pokalbių ir ginčų priežastis.

7. Mūsų teatre kiekvienam leidžiama manyti, kad jo įsitikinimai yra teisingiausi.

Telaimina jus Dievas."

Nors rašoma, kad šios taisyklės skiriamos teatro darbuotojams ir žiūrovams, tačiau be jokios abejonės, jos pirmiausia apeliuoja į žiūrovo savimonę. Tai liudija ir teatro meno vadovo komentaras instagrame: „Jeigu mums pavyzdys kai kurios Vakarų valstybės, kur dėl politkorektiškumo griaunama istorija (tiesiogine ir perkeltine prasme) ir vyksta raganų medžioklė, tai šiandien turime paskutinę progą, kai dar galime pasirinkti...

Latvijoje šiuo metu yra du tūkstančiai žmonių, kurie „teisingo mąstymo" dogmomis terorizuoja latvių visuomenę. Tai žmonės - daugiausia iš žiniasklaidos, universitetinės ir kultūros aplinkos (ne meninės). Šiuose sluoksniuose žodžio laisvė jau paralyžiuota. Atsisakydami žodžio laisvės, greitai prarasime ir nepriklausomybę."

Šiomis dienomis ir rašytojas Nobelio premijos laureatas Kadzuo Išiguras (Kazuo Ishiguro) paragino jaunuosius kūrėjus nepasiduoti politkorektiškumo terorui ir išsaugoti minties ir žodžio laisvę.

Lietuvoje „teisingai mąstančių" lizdavietės, ko gero, būtų tokios pat kaip ir Latvijoje, tik, ko gero, jose besiperinčių tankis daug didesnis, nes jiems talkina ir naujoji valdžia, pasiruošusi neapykantos kalbos įstatymu dar labiau įtvirtinti politinio korektiškumo nuostatas ir uždėti apynasrį žodžio laisvei.

Lietuvos teatralų pasiteiravome, kokių minčių jiems sukėlė kolegos A.Hermanio manifestas.

Komentarai

Nacionalinio Kauno dramos teatro generalinis direktorius Egidijus STANCIKAS:

„Alvis Hermanis yra intelektualas menininkas, kuris, reflektuodamas laiką, suvokia jo žaizdas, problemas, ir jis, kaip pridera tokio rango menininkui, išsako savo pilietinę poziciją. Tai, ką jis teigia scenoje, toks menas yra nepatogus, aštrus, pilnas akibrokštų, bet jis yra atsakingas. Jauni menininkai, dar nepasiekę pilietinio brandumo, gali ir paspekuliuoti tokiais dalykais, bet ir jiems tenka prisiimti atsakomybę už visa tai, kas yra nuo scenos skelbiama. Tikrai palaikau tokią A.Hermanio poziciją. Menas, mano supratimu, neturėtų būti spraudžiamas į politinio korektiškumo rėmus, nes pagrindinis meno įstatymas yra tas, kad jį kuria tik laisvas žmogus. Tik nevaržomas kūrėjas gali įžvelgti prasminius ženklus, kurių aktualumas neapsiriboja šia diena."

Valstybinio jaunimo teatro vadovas Audronis LIUGA:

„Teatras visais laikais pasižymėjo kritiniu potencialu ir juo naudojosi ir visais laikais turėjo įvairių problemų su tuo, ką mes šiandien vadiname politiniu korektiškumu. Esu giliai įsitikinęs, kad teatras niekada nebuvo ir niekada nebus politiškai korektiškas vien todėl, kad jis stato politiškai nekorektiškas pjeses, pavyzdžiui „Otelą", kurio dialogai šiandien iš esmės yra politiškai nekorektiški, kaip ir kai kurie kiti V.Šekspyro tekstai. Arba, pavyzdžiui, atsiverskite Sofoklio „Antigonės" vietą, kur kalbama apie moters vietą visuomenėje. Jeigu šiandien tokie teiginiai pasirodytų kur nors oficialioje spaudoje, tas leidinys būtų tiesiog nulinčiuotas. Taigi teatras niekada nebuvo politiškai korektiškas ir niekada toks nebus. Klausimas tik, kaip menininkai sugeba kūrybiškai, pabrėžiu - kūrybiškai, ne šiaip ideologiškai, naudotis šitomis laisvėmis, kaip jie sugeba kelti klausimus, kurie yra opūs visuomenei, o ne šiaip deklaruoti kažkokias nuogas tiesas, nes tai nėra teatro užduotis. Teatro, kaip meno, užduotis yra kelti klausimus, diskutuoti, nesutikti su vienokia ar kitokia pozicija ir menine kalba artikuliuoti."

Klaipėdos jaunimo teatro vadovas, nacionalinės premijos laureatas Valentinas MASALSKIS:

„Jeigu yra šitoks manifestas, man jis atrodo vaikiškas. Pirma sąlyga, kad menas galėtų ką gražaus ir gero nuveikti, yra žodžio laisvė, ir kai A.Hermanis ima apie ją kalbėti, aš nesuprantu, ar padėtis Latvijoje yra tokia bloga, ar kiti teatrai Latvijoje yra tokie, kur negalioja A.Hermanio teatro taisyklės. Aš suprantu, kad kapitalizmo ir rinkos ekonomikos esmė yra nauda ir pinigai, aš suprantu, kad egzistuoja konformizmas, kad yra daug menininkų, kurie prisitaiko prie „maitinimo grandinės", kurie kalba taip, kaip reikia, plaukia į tą pusę taip, kaip reikia, bet tikras menininkas, man atrodo, turi būti antagonistas, jis turi ieškoti šaltinio, iš kur teka vanduo. Ir kada jis taip eina, jam visi šaukia: „Tu eini prieš srovę!" Jis neina prieš srovę, jis paprasčiausiai eina ieškoti šaltinio. Kai vis labiau įsigali vienpusis eismas, labiausiai bijau savicenzūros. Labiausiai bijau, kad neatsirastų žmoguje savicenzūra iš išskaičiavimo, su kuo kalbėti, ką kokiu laiku pasakyti, su nauda, kam nusišypsoti, su nauda, kur nutylėti; tai man primena Dž.Orvelo „Gyvulių ūkį". Tada atsiranda savikontrolė ir žmogus pats ima ginti tiesas, kuriomis netiki. Jeigu mes prie ruso turėjome cenzūrą, iš kurios šaipėmės užėję už kampo, ir kūrėme anekdotus, tai šiandien iš savicenzūros mes nedarome jokių anekdotų, nes labai nemalonu iš savęs šaipytis. Taip, deja, tarp menininkų dabar labai daug tokios savikontrolės, savicenzūros."

Interviu

Ar menininkas gali kalbėti taip, kaip nori?

Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatro meno vadovas Aleksandras ŠPILEVOJUS, paklaustas, ar A.Hermanio tezės aktualios Lietuvoje, sako:

- Šiandien tai aktualu ir mūsų šalyje, nes susiduriame su panašiomis problemomis. Suprantu, kodėl A.Hermanis prakalbo apie menininko teisę į laisvą žodį ir laisvą mintį. Iš tikrųjų jis tarsi nepasakė nieko naujo, jis ir pats pabrėžė, kad jo teatras šiomis idėjomis gyvena visą gyvenimą. Bet šiandien tapo reikalinga tai užrašyti ir viešai įgarsinti manifestuojant, nes pastebima, kad pamažu jau net patys kūrėjai ima patikėti savo laisvės ribomis, jaustis nepatogiai dėl to, kad jų naudojami įvaizdžiai ar pasisakymai bus nepakankamai politkorektiški ir „teisingi".

- Nemanot, kad kūrėjus, šiuo atveju, teatralus, nuo pasaulietiškų draudimų sergsti kūrybinės laisvės principas?

- Sakot, šiandien esame apsaugoti kūrybiniu laisvės principu? Ar tikrai? Sutinku, kad valdžios struktūros tikrai netaiko meno cenzūros, bet prisiminkime, kaip „Sirenų" festivalyje Bažnyčios ir net politikos atstovai stovėjo su kryžiumi ir plakatais prie Nacionalinio dramos teatro įėjimo, protestuodami prieš R.Kastelučio spektaklį, kurio net nebuvo matę. Jie tiesiog patikėjo nuogirdomis, kad jame yra antikrikščioniškos idėjos ir veiksmai, nors iš tiesų tas spektaklis buvo kaip tik apie žmogaus tikėjimo, stiprybės ir vilties paieškas. Žinoma, yra šalių, kur matome dar stipresnį spaudimą menininkams. Pavyzdžiui, kaimyninėje Rusijoje, kai kurie kūrėjai tiesiog blokuojami, atšaukiami jų koncertai, jie tiesiogine prasme sodinami į kalėjimą, o kai kurie teatrai „pavaišinami" tokiomis baudomis, kad, nebegalėdami funkcionuoti, arba privalo keisti savo repertuarinę kryptį, arba mokėti begalines baudas, kol bankrutuos ir išnyks. Lietuvoje mes neturime tokios cenzūros, bet jeigu spektaklyje imtum skleisti kokias nors antieuropietiškas tiesas, ko gero, susilauktum lavinos kritikos.

Tad akivaizdu, jog ir pas mus kritikuojama ne vien dėl meninių sprendimų, bet ir dėl atstovavimo „kitokiai" pasaulėžiūrai. Žinoma, pasaulėžiūros aspektas negali būti atskirtas nuo meninės kūrybos, tad tiesiog lieka klausimas, ar leidžiama pasisakyti visiems ir visomis temomis, ar vis dėlto yra skatinamos vienos temos, o kitos gesinamos?

Manau, kad A.Hermanio pareiškimas savalaikis, nes vis dėlto yra tam tikrų vietų, kur nebegali kalbėti taip, kaip kalbėjai anksčiau. Aš pats su tuo kol kas stipriau nesususidūriau, bet tikrai tokių atsitikimų esu matęs, pavyzdžiui, I.Vyrypajevo spektaklis „Irano konferencija" Lenkijoje buvo pavadintas kaip „labai patiksiantis Putinui", o po BLM įvykių Amerikoje spektaklį „Niggaz" režisavusiam Agniui Jankevičiui buvo liepta pakeisti spektaklio pavadinimą. Aš suprantu, kad politinis kontekstas keičiasi, mes turime būti jautrūs tam, kas vyksta pasaulyje, bet absurdiška, kai taikantis prie jo pradedama iš naujo perdarinėti senus darbus, klasikinės literatūros kūriniuose išimami arba pakeičiami kai kurie veikėjai, permontuojami arba stabdomi transliuoti seni filmai, kaip nutiko su garsiuoju „Vėjo nublokšti". Tai agresyvus kišimasis į menininkų pasaulį, bandant pakeisti jų realybę.

- Matote ideologizavimo pavojų ir Lietuvoje?

- Save ilgai laikiau apolitišku žmogumi, bet greičiausiai ilgą laiką klydau, nes vis tiek aš palaikau vienus socialinius reiškinius ir nepalaikau kitų. Tai irgi yra tam tikra politinė nuostata, pasireiškianti ir mano kūryboje. Faktas, kad mano spektakliai turi savyje tam tikrą pasaulėžiūrą, o pasaulėžiūra plačiąja prasme nuo politikos neatsiejama, - spektaklio be ideologizavimo nebūna. Kitas klausimas, ar menininkas gali kalbėti taip, kaip nori? Jei suprantame, kad įžeidūs komentarai feisbuke ar kur kitur nepriimtini, tada kyla klausimas, ar menininkas gali tuos pačius įžeidžius komentarus naudoti jau ne feisbuke, o savo spektakliuose? Ar tam tikrame meno lauke jis įgyja tam tikrą imunitetą ir galimybę pasakyti taip, kaip nepatartina kalbėti kitiems. Tai jau išties filosofinis klausimas.

- Kaip į jį atsakote pats?

- Sau atsakau, kad, taip, pasisakyti tikrai galiu laisvai, bet aiškiai suprasdamas, kaip ir dėl ko aš tai darau. Ar dėl to, kad atakuočiau, supykdyčiau ir sukelčiau kam nors skausmą? Tai man svetima, bet jei iškeliu tam tikrus klausimus, kurie gali pagimdyti naują diskusiją, - o mano suvokimu, toks turėtų būti menas, - tada mes ne tik galime, bet ir turime pasidžiaugti turintys įvairių pasaulėžiūrų menininkų. Vis dėlto sutikčiau su A.Hermaniu, kad meno srityje negali būti ribų, kad vis tiek verta leisti jiems kalbėti. Verta nuimti bet kokį cenzūravimą arba politkorektiškumo stogą, kurie ribotų menininkų kūrybiškumą, nes jei nutiks kitaip, pradėsime kalbėti, kad statome sau kalėjimą.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar A.Anušauskui atsisakius ministro kėdės reikėtų svarstyti L.Kasčiūno kandidatūrą?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar galvojate emigruoti iš Lietuvos?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

-2 +2 C

-1 +4 C

-2 +4 C

+3 +8 C

+5 +10 C

+5 +9 C

0-3 m/s

0-3 m/s

0-5 m/s