„Ignitis“ akcijų išpirkimas: Valstybė turi priklausyti valstybei

Pati I.Ruginienė „Vakaro žinioms" akcentavo, kad svarbu, jog kuo daugiau valstybės įmonių būtų valdomos valstybės, ypač energetikos sektoriuje.

Galima išpirkti palaipsniui

„Kiek kainuotų akcijų išpirkimas ir ar valstybei išpirkus akcijas „Ignitis grupė" galėtų sumažinti tarifus vartotojams ir kiek - neskaičiavome. Tačiau mūsų politinis siekis - kad kuo daugiau valstybės būtų valstybės rankose. Kitaip tariant, kad kuo daugiau valstybinių įmonių valdytų pati valstybė. Politinė kryptis ir atsirado dėl tokios pozicijos. Tačiau visų pirma reikia peržiūrėti galimybes tą padaryti, nes labai svarbu, kad kuo daugiau ypač energetikos sektoriaus būtų valstybės rankose. Yra įvairių minčių - ir dėl ESO, ir dėl įmonės „Ignitis", - „Vakaro žinioms" vakar kalbėjo I.Ruginienė.

Pasak jos akcijų išpirkimas iš privačių investuotojų būtų vykdomas palaipsniui. Gali būti, kad pirma bus išpirktos tik vienos ar kelių „Ignitis grupės" įmonių akcijos.

„Nes iš karto visas akcijas išpirkti būtų neįmanoma, nes žiauriai dideli pinigai. Biudžetas „neišvežtų", kiti sektoriai visai numirtų", - pridūrė I.Ruginienė.

Iniciatyva - iš „aušriečių"

Laikinasis socialdemokratų partijos pirmininkas Mindaugas Sinkevičius sako, kad „Ignitis grupės" akcijų dalis, valdoma privačių investuotojų, galėtų būti išpirkta bendrovės uždirbto pelno ir akcininkams išmokamų dividendų lėšomis. Pasak jo, toks siūlymas koalicijoje svarstomas „Nemuno Aušros" iniciatyva.

Seimo „Nemuno Aušros" frakcijos seniūno pavaduotojas Robertas Puchovičius „Vakaro žinioms" pateikė „aušriečių" argumentus.

„Mes dar rinkimų metų sakėme, kad „Ignitis grupės" akcijos turi priklausyti valstybei. Energetinė nepriklausomybė svarbi ne tik nuo užsienio šalių, bet ir nuo privačių investuotojų. Nes nuo to priklauso vartotojų saugumas ir interesai. Nes jei dalis akcininkų yra privatūs, įmonė rūpinasi ne vartotojais, o tik pelnu. O valstybės įmonės turėtų rūpintis ne tik pelnu, bet ir žmonėmis.

Žiūrint į kitų valstybių praktiką, tai strateginės įmonės priklauso valstybei ir jų akcijos nėra privatizuojamos. O jei buvo privatizuotos, tai yra išperkamos, kaip pasielgė Estija. Ir mums reikia eiti tuo keliu, nes kitaip tuoj pusę Lietuvos būsime pardavę", - tvirtino R.Puchovičius.

Žiūri skeptiškai

Prezidentūra į iniciatyvą žiūri skeptiškai. Anot prezidento patarėjo Vaido Augustinavičiaus, „šiandien, kai valstybė turi gyvybiškai svarbius gynybos, socialinės poreikius poreikius, viešojo sektoriaus darbuotojai, policijos pareigūnai, kiti skundžiasi mažais atlyginimais, reikia pensijas didinti, tai šiandien tikrai nėra pinigų akcijų išpirkimui". Pasak jo, „galbūt tam tikras laipsniškas procesas įmanomas per tam tikrą laikotarpį, bet ko šiandien labiausiai trūksta, tai iš esmės argumentuotų atsakymų, vardan ko tas yra daroma, iš kokių resursų ir kokio tikslo siekiama. Tai pirmiausia reikėtų pradėti nuo pagrindinio tikslo, koks šios idėjos tikslas".

Laikinasis energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas sako, kad akcijų išpirkimo iš privačių investuotojų klausimas visuomenėje yra jautrus. Tačiau šiame etape, pasak politiko, grupės akcijų delistingavimo idėjai esą trūksta diskusijų, kokiomis sąlygomis ji galėtų būti įgyvendinama.

Žarstosi dividendais

„Ignitis grupė" kasmet žarstosi dosniais dividendais. Ši energetikos gigantė, kurios tik 75 proc. akcijų valdo Finansų ministerija, vien už pirmąjį šių metų pusmetį siūlo išmokėti 49,4 mln. eurų dividendų. Iš jų privatininkams atitektų apie 12 mln. eurų. Sprendimą grupės akcininkai priims rugsėjo 10 dieną. Už visus 2024 metus metus grupė išmokėjo 96 mln. eurų dividendų. Negana to, grupė akcininkams kasmet žada didinti dividendus po 3 proc. Įdomu, kad didelę dalį pelno suneša dukterinės įmonės, savo ruožtu mokėdamos dividendus motininei įmonei. Nuo to neatleidžiamas net ESO, nors jo prižiūrimi elektros tinklai yra apgailėtinos būklės ir reikalauja investicijų, o ne duoklės motininei įmonei.

Komentuoja teisininkas, Seimo narys Ignas VĖGĖLĖ:

„Nuo momento, kai valstybės valdoma įmonė tampa privačia nors keliomis akcijomis, ji privalo veikti siekdama svarbiausio tikslo - pelno. Kitaip tariant, tokia įmonė priima sprendimus tik pelno siekimo tikslais. Tai nereiškia, kad 100 proc. valstybės valdomos įmonės nesiekia pelno. Tačiau jos gali priimti sprendimus vadovaudamosi ir kitais - viešaisiais - tikslais", - sakė I.Vėgėlė.

Anot jo, pavyzdžiui, Lietuvos geležinkeliai vardan viešojo intereso vykdo ir nuostolingus maršrutus, tačiau jų neliktų, jei dalis akcijų būtų privatizuota.

„Įdomu, tai, kad „Ignitis" šiuo metu investuoja užsienyje ir, kiek žinau, vykdo didžiulius projektus Lenkijoje, Bulgarijoje. „Igničio" pelnas investuojant ten bus didesnis nei investuojant Lietuvoje. Bet ar Lietuvos visuomenei nuo to yra geriau, kai pinigai „išeina" iš Lietuvos?

Būtų prasmingiau net ir su mažesne pelno marža investuoti Lietuvoje. Jei „Ignitis" būtų grynai valstybinis, galima būtų priimti sprendimą investuoti Lietuvoje, nes čia išliktų kapitalas, būtų sukurtos darbo vietos. Tačiau kai yra privatus investuotojas, jis savo sprendimus grindžia grynai pelno interesais", - dėstė teisininkas.

Pasak parlamentaro, jei „Ignitis" būtų grynai valstybinis, būtų galima vartotojams sumažinti tarifus milžiniško pelno sąskaita.

„Estija, kuri valdo savo pagrindinį elektros tiekėją, tuo metu, kai buvo labai sukilusios elektros kainos, nustatė elektros kainos ribas visiems buitiniams vartotojams, siekdama apsaugoti juos nuo didelių kainų. Šio sprendimo vienas iš įgyvendinimo kelių - apriboti Estijos valstybinės įmonės „Eesti Energia" pelną. Ši įmonė valstybės sprendimu gali veikti nesiekdama pelno, visą pelningumą perleisdama vartotojams.

Lietuvoje to atlikti neįmanoma, nes privatūs „Igničio" akcininkai sakytų, kad pažeidžiami jų teisėti lūkesčiai ir galėtų kreiptis į teismą. Vienintelis dalykas, kaip mes galime vartotojams sumažinti tarifus - „Igničiui" dalį jo pelno praradimo kompensuoti iš biudžeto", - akcentavo I.Vėgėlė.

Ar akcijos būtų išperkamos už tą kainą, už kurią buvo parduotos, ar už mažesnę, iš jos išbraukiant sumokėtų dividendų sumą? Pasirodo, nei taip, nei taip.

„Valstybė privalėtų akcijas išpirkti už pirkimo metu esančią rinkos kainą - neturi teisės išpirkti už kitokią kainą. O ji gali būti daug didesnė nei buvo 2020-aisiais, kai akcijas buvo pradėta pardavinėti. Dabar, kai paskirtoji premjerė ir kiti politikai pradėjo kalbėti apie galimą išpirkimą, labai galimas dalykas, kad akcijų kaina augs. Nes smulkieji akcininkai pradės jas supirkinėti, tikėdamiesi parduoti brangiau. O paklausa padidintų kainą. Kaip sakiau, valstybė galėtų išpirkti akcijas tik už tuo metu esančią rinkos kainą. Išmokėti dividendai tikrai nebūtų išbraukiami iš kainos, nei jie yra investuotojo grąža už investicijas.

Klausimas yra antras: kiek investuotojas, privatizavęs akcijas 2020-aisiais, gaus grąžos už akcijų išpirkimą. Labai tikėtina, kad bus išperkama už daug didesnę kainą", - teigė teisininkas.

Pasak jo, S.Skvernelio Vyriausybė 2020-aisiais skelbė, kad ketvirtadalis akcijų bus parduotos už maždaug 5 mlrd. eurų (nes reikia pinigų investicijoms į elektros tinklus), tačiau akcijos parduotos vos už 450 mln. eurų - daugiau nei 10 kartų pigiau.

„Aš 2021 m. ir kėliau klausimą, kaip gali parinkti auditoriai, konsultantai apsiskaičiuoti 10-čia kartų. Būtų įdomu pamatyti, kas tie konsultantai", - sakė Seimo narys.