Lietuva - tribunolo dėl Ukrainos steigėja

Neturi jurisdikcijos

„Prasidėjus Rusijos karinei agresijai prieš Ukrainą paaiškėjo, kad nėra tarptautinio teismo ar tribunolo, kuris galėtų patraukti asmenis (įskaitant aukščiausią politinę ir karinę Rusijos ir jos bendrininkės Baltarusijos vadovybę) atsakomybėn už agresijos prieš Ukrainą nusikaltimą.

Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT) neturi jurisdikcijos tirti ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn asmenis už agresijos nusikaltimą. Specialusis tribunolas dėl agresijos nusikaltimo prieš Ukrainą siekia užpildyti šią jurisdikcijos spragą ir papildyti TBT vaidmenį. Spec. tribunolo pagrindinė paskirtis būtų agresijos nusikaltimo tyrimas ir baudimas už jį.

Atsižvelgiant į aktyvų Lietuvos vaidmenį Spec. tribunolo steigimo procese siūlytina, kad Lietuva taptų nare-steigėja. Projekte taip pat siūloma nustatyti, kad Užsienio reikalų ministerija bus atsakinga už Spec. tribunolo veiklos koordinavimą Lietuvoje ir atstovaus Lietuvai Spec. tribunolo valdymo komitete", - Vyriausybės nutarimo projekte dėsto Užsienio reikalų ministerija.

Nerealu

Dokumente taip pat teigiama, kad, prasidėjus Rusijos karinei agresijai prieš Ukrainą, paaiškėjo, jog nėra tarptautinio teismo ar tribunolo, kuris galėtų patraukti asmenis, įskaitant aukščiausią politinę ir karinę Rusijos ir jos bendrininkės Baltarusijos vadovybę, atsakomybėn už agresijos prieš Ukrainą nusikaltimą.

TBT neturi jurisdikcijos tirti ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn asmenis už agresijos nusikaltimą, nebent tiek Rusija, tiek Ukraina ratifikuotų Romos statutą ir Kampaloje priimtas Romos statuto pataisas, susijusias su TBT jurisdikcijos aktyvavimo agresijos nusikaltimo atžvilgiu, arba Jungtinių Tautų Saugumo Taryba nustatytų agresijos aktą ir referuotų apie jį TBT. Nė vienas iš šių scenarijų nebuvo ir nėra realus.

Nors tiek Ukraina, tiek TBT ir kitos valstybės, vadovaudamosi universaliosios jurisdikcijos taisykle, toliau persekiotų asmenis dėl karo nusikaltimų, genocido ir nusikaltimų žmoniškumui, Spec. tribunolo pagrindinė paskirtis būtų agresijos nusikaltimo tyrimas ir baudimas už jį. Įsteigus Spec. tribunolą, TBT ir toliau atliks svarbų vaidmenį nustatant ir baudžiant asmenis, atsakingus už Ukrainoje įvykdytus karo nusikaltimus, genocidą ir nusikaltimus žmoniškumui.

Vadovams - išimtys

2023 m. pradžioje Ukrainos iniciatyva įsteigta neformali Pagrindinė grupė, skirta diskutuoti dėl Spec. tribunolo steigimo ir galimų jo modelių, jurisdikcijos ir kitų aspektų. Šios grupės veikloje dalyvavo apie 40 valstybių ir tarptautinių organizacijų atstovai. Dvišale Europos Tarybos ir Ukrainos sutartimi steigiamas Specialusis tribunolas tirti, persekioti ir teisti asmenis, atsakingus už agresijos nusikaltimą prieš Ukrainą.

Beje, Spec. tribunolas galėtų teisti visus kaltinamus asmenis, išskyrus valstybės vadovą, vyriausybės vadovą ir užsienio reikalų ministrą. Dvišalėje Europos Tarybos ir Ukrainos sutartyje (ir Spec. Tribunolo statute) konkrečiai nenurodoma, kuriuo laikotarpiu įvykdytus agresijos nusikaltimus bus kompetentingas nagrinėti Spec. tribunolas (nuo 2014 m. vasario ar tik nuo 2022 m. vasario).

Toks nutylėjimas paliktas sąmoningai, t.y., bus leidžiama pačiam Tribunolui nuspręsti, kokia yra Tribunolo jurisdikcija laiko atžvilgiu. Planuojama, kad Tribunolo būstinė bus Hagoje, Nyderlandų Karalystėje.

Kaina - neaiški

Spec. tribunolas bus finansuojamas dalyvaujančių valstybių įnašais, remiantis Europos Tarybos finansavimo modeliu, pagal kurį valstybių narių įnašai apskaičiuojami pagal 2 kriterijus: 1) gyventojų skaičiaus ir 2) bendrojo vidaus produkto.

Nutarimo projekte nėra sprendžiama klausimo dėl Lietuvos metinio įnašo dydžio, nes šis dydis nutarimo priėmimo momentu nebus žinomas ir bus planuojamas atitinkamų metų Užsienio reikalų ministerijos biudžete, kai jau bus aiškus Spec. tribunolo valdymo komitete dalyvaujančių valstybių skaičius ir konkretus metinio įnašo dydis. Europos Komisija paskelbė, kad prisidės prie Tribunolo steigimo 10 mln. EUR.

Įdomus faktas

Lietuvos karo istorikas, Seimo narys Valdas RAKUTIS „Vakaro žinioms" sakė, kad Lietuva tikra karo tribunolo dalyve dar nėra buvusi, tačiau su tam tikra išimtimi.

„Tokio paties formato, kaip dabar veikia kariniai tribunolai, dalyve tai nebuvome, bet prisiminkime garsų teisinį procesą tarpukaryje, turėjusį milžinišką atgarsį pasaulyje - kai buvo byla dėl veikėjų Noimano ir Zaco iš Klaipėdos krašto, apkaltintų nacizmu ir dėl to jie buvo nuteisti. Aišku, tai labai pakenkė Lietuvos-Vokietijos santykiams, bet įdomu, kad prieš Antrąjį pasaulinį karą tai buvo vienintelis toks procesas prieš vokiečius pasaulyje", - priminė istorikas.

Anot jo, teisingumas turi būti, todėl tribunolas yra privalomas.

„Gal karo nusikaltėliai slapstysis Rusijoje ar Baltarusijoje, kurios jų neišduos. Tačiau vien tribunolo sprendimas suduotų didelį moralinį smūgį. Prisiminkime, kai tarptautinis kriminalinis teismas nuteisė Izraelio premjerą Benjaminą Netanjahu, jam buvo didžiulis smūgis. Ir visai Izraelio valstybei. Vien jau dėl to, kad niekur negalės išvykti", - dėstė V.Rakutis.

Faktai

2023 m. pradžioje Ukrainos iniciatyva įsteigtoje grupėje dėl Spec. tribunolo steigimo dalyvavo:

Airijos, Australijos, Austrijos, Belgijos, Bulgarijos, Čekijos, Danijos, Estijos, Graikijos, Gvatemalos, Islandijos, Ispanijos, Italijos, Japonijos, JAV, Jungtinės Karalystės, Kanados, Kipro, Kosta Rikos, Kroatijos, Latvijos, Lichtenšteino, Lietuvos, Lenkijos, Liuksemburgo, Maltos, Moldovos, Nyderlandų, Norvegijos, Portugalijos, Prancūzijos, Rumunijos, Slovakijos, Slovėnijos, Suomijos, Šiaurės Makedonijos, Švedijos, Šveicarijos, Ukrainos, Vokietijos, Europos išorės veiksmų tarnybos, Europos Komisijos, Europos Tarybos atstovai.

Komentuoja gynybos ekspertas, Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo akto signataras Audrius BUTKEVIČIUS: 

Signataras „Vakaro žinioms" teigė, kad tokio tribunolo steigimas atitinka Lietuvos interesus.

„Lietuva tikrai turi būti viena aktyviausių valstybių karo Ukrainoje klausimu. Jei mes manome, kad turime patys grėsmių, tai turime kalbėti apie tai, kad agresorius turi būti tramdomas tarptautiniais susitarimais. Šitoje vietoje nebijočiau Lietuvos aktyvaus dalyvavimo.

Aišku, kad Rusija neišduos savo karo nusikaltėlių. Bet pats arbitražo verdiktas karo nusikaltėlių atžvilgiu veiktų kaip prevencinis mechanizmas. Mums ne tiek svarbu, ar konkretus asmuo gaus realią bausmę. Mums svarbu sukurti precedentą, kad atsakingi asmenys, prieš priimdami sprendimus arba prieš jiems pritardami, suvoktų, kuo tai gresia. Kaip buvo arbitraže dėl Jugoslavijos veiksmų.

Bet kokiu atveju Spec. arbitražas būtų labai svarbi prevencinė priemonė. Nes kiekvienas iš potencialių agresorių, suvokdamas, kuo gali baigtis jam ir jo šeimos nariams (pradedant apribojimu disponuoti savo turtu, atsidaryti savo sąskaitą, įvažiuoti į kurią nors šalį, nekalbant apie įkalinimą)... Tai tikrai gali įtakoti jų mąstymą", - kalbėjo A.Butkevičius.