E. sveikatos „remontas“ vis atidedamas ateičiai

Problemos - tūkstančiams pacientų

Šią problemą Seime iškėlė konservatorių frakcijos narė Giedrė Balčytytė.

„Mūsų žiniomis, Registrų centras neįgyvendins, nes patys priėmė tokį sprendimą, bent trijų RRF lėšomis finansuojamų projektų, kurių bendra vertė - daugiau nei 30 mln. eurų. Vienas pagrindinių tų projektų yra e. sveikatos dekomponavimas, kuris vertas 25 mln. eurų ir buvo suplanuotas būtent siekiant, kad sistema būtų stabilesnė, jos vystymas būtų mažiau komplikuotas, o gydytojai galėtų sklandžiai su ja dirbti. Veiklos buvo pradėtos vykdyti prieš daugiau nei porą metų, tačiau dabar nuspręsta projektą nutraukti.

Neseniai e. sveikata neveikė beveik visą darbo dieną. Tenka apgailestauti, kad Sveikatos apsaugos ministerija išplatino labai keistą, realybės neatitinkantį pranešimą, kad neva tai nepaveiks gydymo įstaigų darbo. Tai ne tik sukuria nepagrįstų lūkesčių pacientams, kad neva e. sveikata yra nesvarbi gydytojų darbo dalis, bet ir parodo, kad ministerija menkai supranta, kaip veikia e. sveikata. Toks sutrikimas, kuris buvo praėjusią savaitę, neleido įstaigoms pasiekti centralizuotai kaupiamų asmens sveikatos duomenų ir realiai reiškė, kad neįmanoma kokybiškai aptarnauti pacientų ar padėti išspręsti problemas.

Jei pažvelgiame į viešai publikuojamus duomenis, tai tuo metu, kai buvo sutrikusi e. sveikata, siuntimų išrašymas krito, pavyzdžiui, daugiau nei du kartus, tad toks sutrikimas paveikė dešimtis tūkstančių pacientų", - akcentavo G.Balčytytė.

Rožiniai akiniai

Pasak sveikatos apsaugos ministrės Marijos Jakubauskienės, e. sveikatos valdymas yra Registrų centro prerogatyva.

„Dėl tokio masinio probleminio sutrikimo, kuris įvyko Registrų centre, neveikė e. sveikata, tačiau paslaugos vis tiek buvo teikiamos ir gyventojams jos buvo prieinamos. Dėl RRF projektų turėčiau pasitikslinti situaciją, bet greičiausiai sunkumai įgyvendinant projektus yra įvykę dėl vėluojančių viešųjų pirkimų. Turbūt galėčiau jums atsakyti atskirai pasitikslinus, kurie projektai ir dėl kokių priežasčių yra sustabdyti. Taip pat, be abejonės, patvirtinti, kad pagrindinė priežastis yra ta, kad nespėjama jų įgyvendinti, o ne ta, kad kažkokį kitą tiekėją norima pasirinkti. Jeigu projektai sustabdyti ir jie yra esminiai, svarbūs, tai sutarta, kad jie būtų įgyvendinami iš kitų lėšų šaltinių", - G.Balčytytei atsakė ministrė.

Projektą atidėjo

O štai Registrų centras „Vakaro žinioms" pateikė tokį atsakymą: „Seimo narės iškeltame klausime skambantis teiginys „Registrų centras neįgyvendins, nes patys priėmė tokį sprendimą, bent trijų RRF lėšomis finansuojamų projektų..." neatitinka tikrovės ir yra klaidinantis. Registrų centras neatsisakė įgyvendinti jokių su e. sveikatos sistemos tobulinimu ir atnaujinimu susijusių projektų.

Tiesiog buvo priimtas sprendimas projekto įgyvendinimą perkelti į kitą finansavimo programą - iš RRF finansavimo priemonės į 2021-2027 m. ES fondų investicijų programą. Tokiu būdu bus galima turėti daugiau laiko įgyvendinti minėtą sistemos dekomponavimo projektą, kurio tikslas - užtikrinti stabilią sistemos veiklą ir operatyvų trikdžių šalinimą".

Nebeatitinka realybės

2023 m. Registrų centro IT centro vadovas Antanas Raguotis žiniasklaidai aiškino, kad prieš daugiau nei 20 metų Registrų centro IT aplikacijų architektūros pamatai atitiko tuometinius reikalavimus, sistemos buvo stipriai centralizuotos, jų pagrindas buvo viena centrinė duomenų bazė. Šiuo metu pagrindinė įmonės duomenų bazė talpina apie 40 skirtingų informacinių sistemų duomenų. Vis dėlto, toks sprendimas jau nebeatitinka šių dienų poreikių.

Pasak A.Raguočio, jei institucija ir toliau savo sistemas vystytų kaip anksčiau, naudojant kelias centralizuotas duomenų bazes, padidėtų IT sistemų trikčių rizika. Sutrikus vienos aplikacijos (tinklapio) darbui, šis sutrikimas gali persiduoti ir kitoms aplikacijoms. Pavyzdžiui, sutrikus Gyventojų registrui, tikėtina, kad tai paveiks ir kitas integracijomis su šiuo registru susietas sistemas, kurioms būtini duomenys apie fizinius asmenis.

Atsakomybė - ne visiems

Lietuvos medikų sąjūdžio valdybos pirmininkė Auristida Gerliakienė „Vakaro žinioms" sakė, kad sveikatos apsaugos ministrė, aiškindama, jog, sustreikavus e. sveikatai, paslaugos pacientams buvo prieinamos, nėra teisi. Pavyzdžiui, nebuvo galima išrašyti elektroninio recepto, todėl žmonės, į gydymo įstaigą atvykę iš kaimo, turėjo kitą dieną vėl specialiai važiuoti į miestą, kad vaistinėje įsigytų medikamentų.

„Sistema neveikė net ne vieną dieną. Nei šeimos gydytojai, nei gydytojai specialistai praktiškai negalėjo dirbti, išrašinėti vaistų, siuntimų. Atsakingų asmenų už sistemos strigimą nėra, o gydytojai, kurie darbo metu negalėjo atlikti savo darbo, vėliau turėjo dirbti arba grįžę namo, arba kitą dieną ne darbo metu. Ir už tai papildomai nebuvo mokama. O jei gydytojas padaro kažkokią klaidą (pavyzdžiui, net jei ne taip užpildo ligos istoriją, parašą ne ten padeda, išrašo vaistą kaip kompensuojamą, nors jis nėra kompensuojamas, o sąrašas taip dažnai keičiasi, jog neįmanoma visų pokyčių spėti susekti, sistema leidžia išrašyti) bausmės jiems būna labai žiaurios. Finansinė nuobauda skiriama gydymo įstaigai, o ši po to nuostolius padengti reikalauja gydytojo. Nors pati sistema generuoja klaidų darymą. Tačiau už tai nei Valstybinė ligonių kasa, nei ministerija neatsako", - stebėjosi A.Gerliakienė.

Pinigų įsisavinimas

Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos vadovė Vida Augustinienė irgi piktinosi sveikatos apsaugos ministrės požiūriu.

„Kai sustreikuoja e. sveikata, su sunkumais susiduria ne tik medikai, bet ir pacientai. Gydytojai negali išrašyti elektroninio recepto, o iš kažkur toliau atvykęs žmogus negali nusipirkti vaistų, nes vaistinių mažesniuose miesteliuose nėra. Be to, ir kitą dieną toli gražu nėra aišku, ar receptas jau išrašytas: internetą turi toli gražu ne visi, prisiskambinti gydytojui beveik neįmanoma. Elektroninis parašas neveikė, į Registrų centro duomenų bazę iš viso nebuvo įmanoma patekti. Man keista: tiek milijonų eurų išleista e. sveikatai, o sistema vis tiek „lūžta". Negaliu atsistebėti. Man atrodo, kad tai tėra pinigų įsisavinimas", - teigė V.Augustinienė.

Komentuoja Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos prezidentas Kęstutis ŠTARAS:

K.Štaras, šiuo metu vadovaujantis Širvintų r. pirminės sveikatos priežiūros centrui, „Vakaro žinioms" pasakojo, kad nemažai gydytojų į gydymo įstaigą atvyksta tik kartą per savaitę.

„Jie sistemoje negalėjo pasirašyti siuntimų tyrimams, todėl reikėjo juos pakartotinai iškviesti. Mat sistema yra vidinė, iš išorės prie jos neįmanoma prisijungti. Daugumos vaistų irgi nebuvo galima išrašyti ne elektroniniu būdu. Nukentėjo ir pacientai, nes kai kuriems irgi reikėjo pakartotinai atvykti. Įstaigų vadovams - irgi problemos, nes reikia surasti papildomų pinigų uždarbiui už gydytojų papildomą atvykimą.

Keista, kad e. sveikata nuolat stringa. Turėtų būti galingesni serveriai, nes duomenų vis daugiau suvedama. Arba reikia turėti veidrodinius serverius: jei vienas „nulūžtų", persijungtų veidrodiniai serveriai. Tačiau, pavyzdžiui, „Sodros" sistemoje duomenų tikrai netgi daugiau, tačiau nesu girdėjęs, kad jos sistema būtų „nulūžusi". Su e. sveikatos sistema taupoma ne vietoje. Laikas ją galutinai sutvarkyti", - reziumavo K.Štaras.