Mokytoja Alina Laučienė neatmeta, kad gali būti pasodinta

Teismas „tempia gumą"

Pasak mokytojos, paskutinis teismo posėdis truko vos maždaug 15 minučių, nes neatvyko kalbos ekspertė, kuri ir taip buvo aišku, kad neatvyks, nes yra pasiėmusi motinystės atostogas. Buvo susirinkusi beveik 60-ies žmonių A.Laučienės palaikymo grupė.

„Atvyko ne tik mano bendražygiai, Nacionalinio susivienijimo nariai. Buvo ir tokių, kurie atvyko palaikyti tik dėl to, kad jiems skauda dėl Lietuvos. Teismas vilkina laiką, nežinau, ką bespėlioti, todėl reikia ruoštis blogiausiam, kad paskui taip neskaudėtų. Tačiau bandau apsišarvuoti kantrybe, kad judėčiau teismo ir prokuratūros tempu.

Kita vertus, gyvename IT laikotarpiu, kai net pamokos vyksta nuotoliniu būdu. Tai kodėl teismas negalėtų tokiu būdu bendrauti su liudytoja? Arba turite, gerbiamas teisme, tenkintis popieriniu variantu, nes ekspertė pateikė savo išvadą raštu", - „Vakaro žinioms" sakė A.Laučienė.

Mažoji Maskva

Pasak jos, dabar jau niekas nebeslepia problemos, jog bent jau Vilniuje rusų kalbą galima išgirsti maždaug taip pat dažnai kaip lietuvių. Nors būtent vienas kaltinimų mokytojai buvo priekaištas, kad į Lietuvą atvykę kitataučiai nenori mokytis kalbėti lietuviškai.

„Net portalai rašo, kad Vilnius tapo mažąja Maskva. Mūsų partija dalyvauja mugėse, kuriuose platiname laikraščius lietuvių kalba. Ne vienas rusakalbis yra atkirtęs: kam mums ta lietuvių kalba. Ne vieno paklausiau, kodėl nekalba lietuviškai, jei gyvena Lietuvoje. Dalis atsakė, kad tegyvena pusę metų. Tai negi per pusę metų neįmanoma išmokti lietuviškai bent sakinio: „Atsiprašau, aš lietuviškai nekalbu." Arba: „Gal galėtumėte pasakyti, kur yra ši gatvė?" Ir jau ledai pradėtų tirpti tarp pašnekovų. Matyčiau, kad jis deda pastangas ir man pasidarytų mielas. Kai aš nuvažiuoju į užsienį, internete yra tos šalies kalbos vertėjas. Nemoki tarti taisyklingai, bet žmonės mato, kad tu stengiesi, kad gerbi jų šalį.

Lietuvoje tai nebūdinga, nes pas mus gajus imperialistinis mąstymas. Į mus žiūri kaip į mažą čiabuvių tautelę, kuri prieš daugiau nei 30 metų kažkokiu būdu sukilo, išsivadavo, bet vis tiek, jų nuomone, yra ne nepriklausoma, o jų.

Tačiau lietuvių Tauta turi sakyti: „Jūs nedarysite to, ko norite, nes mes, atvykę pas jus, taip pat to nedarytume - ne tik dėl to, kad neleistumėte, bet ir dėl to, kad to nenorėtume. Kiekvienas turi paklusti šalies, kurioje gyvena, įstatymams", - „Vakaro žinioms" kalbėjo mokytoja.

Reikia gerbti

A.Laučienė atkreipė dėmesį, kad, tarkime, Latvijoje, jei nemoki latviškai ar angliškai, visų pirma žmonės bando bent jau pasisveikinti lietuviškai ar latviškai, kad parodytų, jog yra ne iš Rusijos. O užmezgus ryšį jau galima šnekėti bet kokia kalba.

„Pasakyk kelias frazes, ir ryšys užsimegs. Taip ir Lietuvoje. Negi sunku išmokti kelis sakinius. Kad ir: „Noriu čia pradėti verslą, noriu laikinai pagyventi". Savo straipsnyje parašiau apie lietuvių porą, kuri nuvyko į Graikiją ir darbo pradėjo ieškoti kalbėdama angliškai. Graikai nė vienoje įstaigoje, net restoranuose, angliškai neatsakė. Lietuviai susivokė ir per savaitę išmoko graikiškai net ne frazes, o ištisus sakinius. Ir vėl ėjo per įstaigas ieškodami darbo. Graikai įdarbino, šypsojosi ir net į svečius kvietėsi. Nes matė: žmogus gerbia mano kalbą, mano šalį.

O pas mus rodoma akiplėšiška nepagarba tiek šaliai, tiek kalbai. Ir mes juos turime mylėti, gerbti? Nors turime baisią praeitį, susijusią su jais ir matydami, ką jie dabar daro Ukrainoje? Kodėl jie ne savo tėvynėje Rusijoje, o atvyko pas mus?" - retoriškai klausė A.Laučienė.

Baisu

Tiesa, mokytoja nesupranta ir Vyriausybės sprendimo nuolat tęsti terminą, kad rusakalbiams ukrainiečiams būtų galima teikti paslaugas Lietuvoje nemokant net kelių sakinių lietuviškai.

„Tai yra labai šiurkštus Lietuvos Konstitucijos pažeidimas. Ar parduotuvėje, pardavėjai priėjus prie kasos, reikia labai daug lietuviškų žodžių? Tik ar turite kortelę, ar mokėsite grynais, ačiū ir beveik daugiau nieko. Bet niekas nesistengia net tiek. Praėjusią vasarą prie mano namų esančioje „Iki" parduotuvėje bendravau su mergina su Ukrainos vėliava atlape. Ji mane aptarnavo tik rusiškai. Paklausiau, kodėl tik rusiškai. Ji be jokio akcento atsakė lietuviškai. Bando mus, kiek mes nusileisime", - pabrėžė A.Laučienė.

Gerasis latvių pavyzdys

Mokytoja gyrė latvius, kurie iki paskutiniųjų gina savo kalbą.

„Neseniai lankėmės Jelgavoje. Kioske pardavėjos rusės pasiteiravome rusiškai - atsakė latviškai. Visoje Jelgavoje - vien latviški meniu, parduotuvių ar kavinių pavadinimai - irgi latviški, nors ten dauguma gyventojų yra rusakalbiai. Ir jie jau mokyklose panaikino rusų kalbą", - teigė A.Laučienė.

Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad po pasaulį yra pasklidę per milijoną lietuvių, tačiau jie nereikalauja savo gyvenamojoje šalyje lietuviškų diakritinių ženklų ar panašių dalykų.

„Nes kiekvienas turi gerbti šalį, kurioje gyvena", - pabrėžė pedagogė.

Pasilaikyk sau

Ji taip pat akcentavo, kad jos straipsnyje nebuvo nė vieno žodžio, kuriuo raginama susidoroti su kitakalbiais, tačiau vis tiek turi bylinėtis, o tokie, kurie siūlo susidoroti su žiūrinčiais rusiškus filmus ar klausančius rusiškos muzikos, net nėra tampomi po teismus.

„Ta pati rusų kalba nėra bloga pati savaime. Kas čia tokio, jei pasiklausysi kokio nors Vladimiro Vysockio dainų?

Apskritai manau, kad savame pasaulėlyje... Pavyzdžiui, jei nereklamuoji savo lytinės pakraipos ir jos nepropaguoji, tai nemanau, kad ir ta pakraipa yra kažkas jau tokio smerktino. Bet kai jau eini į gatves... Gyvenk savame pasaulėlyje ir niekas tavęs nesmerks. Mano vienas kolega buvo homoseksualus. Labai išsilavinęs, visiškai ramus. Prie mokinių visiškai nesikabinėjo, visas mokytojų kolektyvas jį labai gerbėme. Jam buvo gera su mumis. Mes su juo kalbėdavome apie Bethoveną, Bachą, keisdavomės įrašais, kalbėdavome apie meną. Kai buvo jo laidotuvės, visas kolektyvas atėjo. Svarbiausia - nepropaguoti", - reziumavo A.Laučienė.

Gresia nelaisvė

„Vakaro žinios" primena, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas toliau nagrinėja dėl neapykantos kurstymo teisiamos Nacionalinio susivienijimo narės, anglų kalbos mokytojos Alinos Laučienės bylą. Pastaroji kaltinimų sulaukė dėl savo 2023 metais parašyto straipsnio, kuriame kritikavo šalyje gyvenančius kitataučius, specialiai nenorinčius išmokti lietuvių kalbos, apie kitataučių nepagarbą lietuvių kalbai ir kultūrai. Ir už tai jai pateikti kaltinimai dėl neapykantos kurstymo prieš žmonių grupę.

Priešpaskutiniame posėdyje liudijo kaltinamosios tekstą vertinęs kalbos ekspertas Laimutis Laužikas. Jis nurodė, kad tekste įžvelgė kritiką kitataučiams dėl jų nenoro pritapti Lietuvoje. Ekspertas teigė, kad, visų pirma, jam susidarė įspūdis, jog kaltinamosios veiksmai vertinami per politinę prizmę, mat prie A.Laučienės pavardės nurodoma tai, kad ji yra Nacionalinio susivienijimo narė, nors įprastai politinė priklausomybė nėra nurodoma. Taigi, pasak L.Laužiko, kaltinamosios tekstą galima vertinti ir kaip politinės partijos, šiuo atveju - Nacionalinio susivienijimo - nuostatų išdėstymą.

„Kritikuojami nenoras mokytis, nenoras pritapti Lietuvoje, nenoras perimti tapatybės", - pažymėjo L.Laužikas, akcentuodamas, kad čia nėra jokio paniekinimo, tyčiojimosi iš grupės asmenų ar kitos tautos.