Vyriausybė nepritaria siūlymui nustatyti statybą leidžiančių dokumentų galiojimo terminus

Ministrų kabineto nuomone, tai galėtų turėti neigiamos įtakos statinių techninių darbo projektų ir statybos darbų kokybei, nes statytojas būtų suinteresuotas kuo greičiau užbaigti statybą ir reikalautų greitų darbo rezultatų iš projektuotojų ir rangovų. 

Savo trečiadienį priimtoje išvadoje Vyriausybė pažymi, kad siūlomas teisinis reguliavimas taip pat didintų administracinę naštą.

„Siekiant pratęsti statybą leidžiančio dokumento galiojimą ar gauti naują statybą leidžiantį dokumentą, pateikti naują pranešimą apie statybos pradžią, reikėtų atlikti papildomas procedūras. Šis teisinis reguliavimas taip pat didintų neapibrėžtumą, blogintų statinių projektų, kurių įgyvendinimas pradėtas turint terminuotą statybą leidžiantį dokumentą, tačiau sustojęs, refinansavimo, perleidimo kitam statytojui sąlygas, turėtų neigiamos įtakos kreditorių teisių apsaugai”, – teigiama Vyriausybės nutarime. 

Jame atkreipiamas dėmesys ir į galinčias susiklostyti tam tikras problematiškas situacijas, kai, pavyzdžiui, reikėtų keisti statinio projektinę dokumentaciją.

„Tais atvejais, kai specialieji reikalavimai nebuvo išduoti, įstatymo projektu siūlomas teisinis reguliavimas lemtų situaciją, kad, pasibaigus statybą leidžiančio dokumento galiojimui ir siekiant gauti naują, reikėtų keisti statinio projektinę dokumentaciją pagal pasikeitusius teisės aktų reikalavimus. Šiais atvejais reikėtų pertvarkyti pagal ankstesnį statybą leidžiantį dokumentą pradėtą statyti statinį, o tai kai kuriais atvejais gali būti technologiškai sudėtinga ir ekonomiškai nepagrįsta, padidėtų projektavimo ir statybos kaštai, pailgėtų statybos proceso trukmė, todėl padidėtų (išaugtų) pastatytų statinių (jų dalių) kainos“, – sakoma Vyriausybės nutarime. 

Jame taip pat pažymima, kad siūlomas teisinis reguliavimas neatitinka teisėkūros proporcingumo ir efektyvumo principų.

Beje, statytojas įgyja teisę vykdyti statybos darbus ne nuo statybą leidžiančio dokumento išdavimo momento, o kai praneša apie statybos pradžią. Kaip pastebi Vyriausybė, statytojas, gavęs statybą leidžiantį dokumentą, turi atlikti privalomus ir ilgai trunkančius veiksmus, kad galėtų pateikti pranešimą apie statybos pradžią ir pradėti statybos darbus. Jis turi užtikrinti, kad būtų parengtas statinio techninis darbo projektas, atlikta šio projekto ekspertizė, sumokėta savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoka ir kt.

Priėmus siūlomas įstatymo pataisas, Vyriausybės nuomone, galėtų atsirasti teisėtai pradėti, tačiau dėl pasibaigusio statybą leidžiančio dokumento galiojimo termino nebaigti statyti nauji statiniai. 

Remiantis oficialiais statistikos  duomenimis, Vyriausybė nurodo, kad 2014–2025 m. III ketv. buvo leista statyti 175 tūkst. 261 būstą.

„Šiuo laikotarpiu (....) iš viso pradėti statyti 147 tūkst. 208 būstai. Nurodyti statistiniai duomenys patvirtina, kad nėra vyraujančios tendencijos, kad naujų trijų ir daugiau butų gyvenamųjų pastatų statytojai (....) atideda statybos darbų pradžią dėl didesnės ekonominės naudos ar kitų priežasčių“, – sakoma Vyriausybės nutarime. 

Jame taip pat pažymima, kad pasiūlytas reguliavimas neturėtų reikšmingos įtakos būsto pasiūlai, galėtų ją netgi sumažinti.

ELTA primena, kad pernai lapkričio mėnesį Seimo narė G. Skaistė pateikė parlamentui Statybos įstatymo pataisas, siūlančias nustatyti, kad statybą leidžiantis dokumentas turėtų galiojimo terminą, 

Ji siūlo, kad statiniams, išskyrus individualius gyvenamuosius namus ir jų priklausinius, tai būtų 5 metai nuo statybą leidžiančio dokumento išdavimo dienos, laikiniesiems statiniams – iki leidime nurodyto termino, kuris nustatomas atsižvelgiant į statinio naudojimo paskirtį.

Projektą pateikimo stadijoje palaikė 54 parlamentarai, 20 susilaikė.

Jį dar svarstys Aplinkos apsaugos komitetas, o plenarinėje salėje jis vėl turėtų atsirasti pavasario sesijoje.