1 nuotr.Lietuvos pramonės lūkesčių indeksas šių metų vasario mėnesį pakilo iki 49,9 ir buvo aukščiausias nuo 2022 m. rugpjūčio, pranešė Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK).
Anot LPK, nors indeksas vis dar išlieka kiek žemiau neutralios 50 punktų ribos, vasario rodiklis rodo nuoseklų pramonės nuotaikų gerėjimą.
„Pramonės lūkesčių augimas rodo, kad paklausa euro zonoje stabilizuojasi, tačiau tai dar nereiškia tvaraus gamybos atsigavimo. Europa šiandien yra ties kritiniu tašku – investicijos krypsta ten, kur gaminti apsimoka greičiau, pigiau ir prognozuojamiau“, – pranešime teigia LPK prezidentas Vidmantas Janulevičius.
Jo teigimu, jei energijos kainų, reguliacinės naštos ir konkurencingumo skirtumai išliks, paklausos atsigavimas gali reikšti ne gamybos augimą Europoje, o importo didėjimą.
„Lietuvai tai ypač svarbu – be konkurencingos pramonės bazės nebus nei produktyvumo, nei ilgalaikio ekonominio augimo“, – pažymi Vidmantas Janulevičius.
Anot LPK, vasario mėnesio Lietuvos pramonės lūkesčių indekso augimą daugiausia nulėmė ženkliai pagerėję lūkesčiai dėl produkcijos gamybos per artimiausius tris mėnesius.
Naujausi duomenys rodo, kad 92 proc. pramonės įmonių vasarį manė, jog jų produkcijos gamyba nesikeis arba augs, o 8 proc. įmonių tikėjosi gamybos mažėjimo.
Didžiausi gamybos augimo lūkesčiai fiksuoti kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių gamybos įmonėse (61 proc.), tekstilės gaminių gamybos įmonės (54 proc.).
Taip pat indeksas rodo, kad 72 proc. įmonių mano, jog jų produkcijos paklausa yra pakankama, o 28 proc. – kad per maža. Dėl per mažos paklausos labiausiai nerimauja kitų nemetalo mineralinių produktų (66 proc.), guminių ir plastikinių gaminių (50 proc.) bei tekstilės gaminių (48 proc.) gamybos įmonės.
Eksporto paklausą kaip pakankamą vasarį vertino 72 proc. Lietuvos pramonės įmonių – tai didžiausias pasitikėjimas eksporto paklausa nuo 2022 m. vidurio. Tuo metu 28 proc. įmonių mano, kad eksporto paklausa yra per maža, labiausiai – kitų nemetalo mineralinių produktų (62 proc.) ir guminių bei plastikinių gaminių (60 proc.) gamybos sektoriuose.
LPK teigimu, produkcijos atsargų lygis iš esmės nekinta nuo 2024 m. pradžios – 89 proc. pramonės įmonių teigia, kad jų atsargos yra pakankamos.
Tuo metu darbuotojų skaičiaus artimiausiu metu neketina keisti apie 75 proc. pramonės įmonių, 15 proc. svarsto darbuotojų skaičių didinti, o 8 proc. – mažinti.
Lietuvos pramonės pajėgumų panaudojimas vasarį siekė 68,8 proc. – 0,6 proc. punkto daugiau nei sausį, kai buvo fiksuotas mažiausias lygis per pastaruosius dvejus metus. Nepaisant augimo, šis rodiklis išlieka mažesnis nei ilgalaikis 75 proc. vidurkis.
Didžiausias mėnesinis kritimas fiksuotas drabužių siuvimo sektoriuje – nuo 68,5 iki 55,8 proc. Tuo metu ryškiausias augimas stebėtas kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių gamyboje – nuo 61,7 iki 74,7 proc., taip pat medienos gaminių ir maisto gamybos sektoriuose.
Vasario mėnesį 50 punktų lūkesčių indekso ribą viršijo kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių gamybos (60,2), metalo gaminių, išskyrus mašinas ir įrenginius (57,3), medienos ir kamštienos gaminių (54,4), maisto gamybos (51,5) bei tekstilės gaminių (50,5) įmonės.
Žemesni nei vidutiniai visos pramonės lūkesčiai išliko guminių ir plastikinių gaminių, baldų, drabužių siuvimo, kitų nemetalo mineralinių produktų bei chemikalų ir chemijos produktų gamybos sektoriuose.
Pramonės lūkesčių indeksas sudaromas naudojant Valstybės duomenų agentūros vykdomo pramonės verslo tendencijų tyrimo mėnesiniais duomenimis.
