1 nuotr.Sumažėjus vietos elektrinių gamybai ir didėjant vartojimui, elektros kaina praėjusią savaitę Lietuvoje augo 8 proc. iki 98 eurų už megavatvalandę (MWh), praneša elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“.
Latvijoje lapkričio 3–9 d. elektros kaina buvo tokia pati kaip Lietuvoje, o Estijoje ji siekė 83 eurus už MWh.
„Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovas Deividas Šikšnys sako, kad elektros vartojimas dėl augančio jos poreikio šildymui Lietuvoje praėjusią savaitę perkopė 240 gigavatvalandžių (GWh) ribą – paskutinį kartą tiek daug elektros Lietuvoje suvartota vasario gale.
Bendrovės duomenimis, elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę augo 3 proc. iki 244 GWh.
Vietos elektrinės užtikrino 44 proc. elektros energijos suvartojimo. Bendrai šalyje buvo pagaminta 107 GWh elektros – 33 proc. mažiau nei prieš savaitę, kai generacija siekė 159 GWh.
D. Šikšnys pažymi, kad praėjusią savaitę pirmą kartą nuo liepos vietos elektrinės pagamino mažiau nei pusę šalyje suvartotos elektros.
„Dėl to Lietuvą pasiekė didesni importo srautai iš Švedijos per „NordBalt“ jungtį ir Suomijos per Estiją ir Latviją“, – pranešime teigia jis.
Daugiausia elektros Lietuvoje praėjusią savaitę gamino vėjo elektrinės, tačiau jų gamyba mažėjo 45 proc. iki 54 GWh. Taip pat prie perdavimo tinklo prijungtų šiluminių jėgainių gamyba smuko 28 proc. iki 21 GWh.
Tuo metu hidroelektrinės pagamino 13 GWh, saulės jėgainės – 8 GWh, o kitos elektrinės gamino 12 GWh.
„Litgrid“ nurodo, kad praėjusią savaitę vėjo elektrinės gamino 50 proc. Lietuvoje pagamintos elektros energijos, šiluminės jėgainės – 20 proc., hidroelektrinės – 12 proc., saulės elektrinės – 7 proc., o kitos elektrinės – 11 proc.
Bendras importo kiekis augo 55 proc. iki 161 GWh. Iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį į Lietuvą buvo importuota 68 proc. elektros, iš Latvijos – 27 proc., o iš Lenkijos – 4 proc.
Tuo metu eksporto srautai iš Lietuvos praėjusią savaitę mažėjo 33 proc. iki 15 GWh. Skaičiuojama, kad 97 proc. eksporto iš Lietuvos buvo nukreipti į Lenkiją, o likę 3 proc. – į Latviją.
Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumo išnaudojimas siekė 56 proc. Lenkijos ir 27 proc. Lietuvos kryptimis, o „NordBalt“ – 0 proc. Švedijos ir 94 proc. Lietuvos kryptimis, informuoja bendrovė.
