Sudie tradicinei rąstinei sodybai

Jau dabar sumanesni pirkėjai namus renkasi kaip šaldytuvus ar kitą elektroninį prietaisą - pagal energetinio efektyvumo klasę. Tik po kelerių metų įsigaliojus griežčiausiems energetinio efektyvumo reikalavimams nebebus leidžiama statyti tradicinio rąstinio namo.

Be pasirinkimo

Daugelis vartotojų su energetinio efektyvumo žymėjimu susipažinę pirkdami namams buitinius prietaisus. Ekonominio efektyvumo klasės žymimos abėcėlės raidėmis nuo A iki G. Aukščiausios energetinės klasės prietaisas žymimas A++.

Taip pat žymimi ir šiais metais įsigalioję energetinio naudingumo reikalavimai namams. Reikalavimai taikomi naujai statomiems pastatams, o kas dvejus metus energetinio efektyvumo rodikliai didės.

Šiuo metu taikoma C energetinio naudingumo klasė, nuo kitų metų reikalavimai naujiems pastatams pakils iki B klasės, nuo 2016 metų - iki A klasės, nuo 2018 - iki A+ klasės, nuo 2021 - iki A++ klasės. Įsigaliojus vis aukštesnei energetinio naudingumo klasei, žemesnės klasės namų, daugiabučių, visuomeninės paskirties statinių statyba nebebus leidžiama. Kitaip sakant, statytojas pasirinkimo neturės. Ši direktyva privaloma visoms ES šalims.

B, A ir A+ klasės namai priskiriami prie mažai energijos naudojančių namų, A++ klasės statiniai teisiškai vadinami energijos beveik visai nenaudojančiais. Anksčiau minėtas kategorijas pastatai gali atitikti storesniu nei iki šiol reikalauta termoizoliacinės medžiagos sluoksniu apšiltinus sienas, užsandarinus plyšius, įstačius didesnės varžos langus, duris, pastačius rekuperacinį vėdinimo įrenginį. Aukščiausiam energetiniam efektyvumui pasiekti išvardytų priemonių neužteks, šiuo atveju bus būtina naudotis atsinaujinančių išteklių energijos šaltiniais - saulės, vėjo energija, žemės šiluma ir kitais atsinaujinančiais ištekliais. Kitaip sakant, po septynerių metų visi naujai statomi nuosavi namai, daugiabučiai ir visuomeniniai pastatai privalės atitikti aukščiausią energetinio efektyvumo klasę - patys gamintis didžiąją dalį suvartojamos energijos šildymui, apšvietimui ir kitoms reikmėms.

Įtartina sertifikavimo metodika

Kylant energetinio efektyvumo klasėms, kils ir statybų sąnaudos. Todėl, pasak Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aplinkos inžinerijos fakulteto Pastatų energetikos katefros docento, mokslų daktaro Giedriaus Šiupšinsko, laikas keisti nuomonę, kad energetinio efektyvumo siekiantys sprendimai, ypač renovuojant namus, turi atsipirkti. „O aš sakau, kad neturi atsipirkti. Kai mašinai keičiame tepalus, ar tai atsiperka? Ne. Tiesiog ateina laikas keisti ir keičiame. Taip pat turime keisti ir langus, šildymo sistemas“, - kalbėjo G.Šiupšinskas.

Anot pašnekovo, energetinio efektyvumo klasė skirta tam, kad pirkėjas perkamą turtą galėtų palyginti su kitu. „Panašiai kaip perkant šaldytuvą, - paaiškina jis. - Žinai klasę ir gali spręsti, kiek suvartoja energijos, kiek tai kainuos“. Tačiau docentas suabejojo parengta energetinio naudingumo nustatymo metodika, kuri leidžia manipuliuoti duomenimis.

„Pamatytumėte formules. Mums kaip specialistams tai sunkiai suvokiama. Vieną koeficientuką pasukinėjus gaunamas vienas variantas, kitaip pasukinėjus - kitas. Kyla klausimas, ar iš tiesų tas pastato energijos sunaudojimas bus toks efektyvus, kiek nurodys sertifikatas“, - kalbėjo docentas G.Šiupšinskas.

Privalumai prieštarauja direktyvai

Į aukščiausius energetinio efektyvumo reikalavimus niekaip neįsiterpia tradicinis rąstinis namas. Tiksliau, tradicinis namas iš rąstų sunkiai išsitenka ir į žemesnius klasės energetinio naudingumo reikalavimus. Sąžiningai pildant dokumentus net ir šiuo metu leidimas statyti tradicinį rąstinį namą neturėtų būti išduodamas. Tiesa, šiuo metu namą projektuojant dar galima atitikti reikalavimus numatant didelius langus, kurių šiluminė varža didesnė nei rąstų, kitus šilumos šaltinius, tačiau toks projektas nė kiek nebus panašus į tradicinę kaimo trobą.

Rąstinių namų gerbėjai tvirtina, kad gyventi rąstiniame name sveika, švaresnis oras, nesikaupia dulkės, medis palaiko natūralų oro drėgmės balansą, jei per daug drėgmės - sugeria, orui išdžiūvus - ją atiduoda.

Medinių namų gamintojų asociacija pažymi, esą energijos taupymo samprata aprėpia kur kas platesnę sritį nei tiesioginės namo šildymo ir vėdinimo energijos sąnaudos. Anot jų, vienas iš argumentų, kad rąstinis namas statomas iš atsinaujinančių medžiagų, medienos. Statybinė medžiaga dažniausiai vežama iš vietinių kirtaviečių, todėl mažiau sąnaudų sunaudojama transportui. Žaliavos ir sąnaudos taupomos atsisakius papildomos išorinės apdailos. Tačiau toks rąstinių namų gerbėjų požiūris prieštarauja ES direktyvai.

Progresas nesaugo kaimiškos trobos

Aplinkos ministerijos Projektavimo, statybos produktų ir proceso normavimo skyriaus vyriausiojo specialisto Tomo Baranausko teigimu, apskaičiuota, kad siekiant atitikti energetinio efektyvumo reikalavimus rąstinio namo rąstai turėtų būti 70 centimetrų, nors namai renčiami iš daugiau nei per pusę plonesnių rąstų. Todėl norintieji statyti rąstinį namą privalės papildomai apšiltinti. Teoriškai termoizoliacinė medžiaga gali būti dedama ir iš vidaus, ir iš išorės, tačiau praktiškai iš vidaus apšiltinant medinį namą pasiekti keliamus reikalavimus beveik neįmanoma. Todėl įsigaliojus ES griežtesniems standartams naujai kylančių rąstinių namų nebepamatysime. Jeigu iš rąstų ir bus renčiami namai, jų fasadai bus apkalti termoizoliacinėmis medžiagomis.

Anot ministerijos specialisto, yra numatyta, kad vasarnamiams ir nameliams iki 50 kvadratinių metrų tokie reikalavimai nekeliami. Reikalavimai atitikti energetinio efektyvumo klasę statant ar renovuojant namus nebus keliami kultūros paveldui, laikiniems, ne daugiau kaip dvejus metus naudojamiems pastatams, sandėliams, ūkiniams pastatams ir maldos namams. Iš rąstų bus galima statyti vasarnamius ir sodo namelius, kuriuose negyvenama nuolat ir kurie naudojami ne daugiau kaip 4 mėnesius per metus.

„Senos tradicinės technologijos nori nenori pasitraukia arba tampa tik dekoratyviniu elementu. Šito neišvengsime. Toks progresas. Kitaip energijos išsaugoti neišeina“, - kalbėjo ministerijos atstovas.

„Prisitaikymas“

Medinių namų gamintojų asociacijos direktorius Tomas Braškys tvirtino, kad Lietuvoje kasmet pastatoma apie 200-300 rąstinių namų.

Laikantis dabartinių reikalavimų, namas kartais šiltinamas iš išorės, kartais naudojama dvigubo tašo konstrukcija, tuomet iš išorės ir vidaus dedami siauresni nei įprasta rąstai, o tarpų jų klojama šiltinimo medžiaga. Tačiau tokia statyba neatitinka iki šiol rąstiniams namams priskiriamų išskirtinių savybių.

Anot asociacijos vadovo, Norvegijoje, kurioje taip pat taikoma ES šalims privaloma direktyva, rąstiniams namams padaryta išimtis ir energetinio naudingumo reikalavimai nėra taikomi. „Norvegai rąstinius namus laiko kultūriniu paveldu ir dėl to jų nešiltina nei iš vidurio, nei iš išorės“, - kalbėjo T.Braškys.

Jo įsitikinimu, rąstinių namų ateitis priklauso nuo to, ar direktyvą taikysime aklai, ar bus taikomos išlygos. Jis neslėpė, kad rąstinių namų statytojai „prisitaikė“ prie naujų reikalavimų, tiesiog įformina namus kaip vasarnamius arba sodo namelius. Tačiau tokiu atveju gyvenimo ramybė labai priklauso nuo kaimynų, mat nedraugiškas kaimynas gali paskųsti, kad vasarnamyje gyvenama nuolat. O tokiu atveju jau gali kilti problemų.

Ką išgirsite „RESTOJE“?

Konferencijoje „Grafičiai - menas ar vandalizmas?“ bus nagrinėjama šiuolaikinio sienų piešybos meno problema mieste. Pranešėjai apžvelgs sienų piešybos istoriją ir nagrinės kovos su grafičiais būdų veiksmingumą. Profesionalus grafičių meistras papasakos apie taikomųjų grafičių koncepciją fasadams ir pateiks patrauklių pavyzdžių.

Seminare „Saulės elektrinės. Moduliai, instaliavimas ir testavimas“ patirtimi pasidalys fotoelektros technologijas plėtojančių įmonių atstovai. Seminarą organizuoja Fotoelektros technologijų ir verslo asociacija.

Konferencija „Skaitmeninė statyba Lietuvoje. Patirtis 2013“ skirta visiems statybos proceso dalyviams. Jos tikslas - sutelkti statybos pramonės sektoriaus dalyvių dėmesį į esamas Lietuvos statybos problemas ir galimus sprendimus, supažindinti su gerosiomis pasaulinėmis praktikomis.

Seminare „Šilto būsto iliuzija. Kiek tai kainuoja?“ bus pateikta informacija apie naujausios kartos sandaraus šiltinimo principą ir jo panaudojimą. Pastatų savininkai, norintys turėti šiltus ir ekonomiškus būstus, šiame seminare gaus konkrečius jų apšiltinimo sprendimus.

Seminaro „Pastatų modernizacija: kokių naujovių laukti 2013 metais?“ metu dalyviai ir pranešėjai diskutuos svarbiausiomis statybų, renovacijos, pastatų šiltinimo temomis, kalbės apie pagrindines politines ir technologines renovacijos problemas ir iššūkius, apžvelgs naujausius tyrimus, taip pat kels kitus aktualius klausimus.

Paskaitoje „Kiek kainuoja ir kiek trunka individualaus namo statyba?“ aštuonerių metų statybų organizavimo patirtį turintis „Statybų studijų“ direktorius Linas Mikaila pateiks daug susistemintos informacijos, naudingos planuojant namo statybą, pristatys praktines metodikas, kaip racionaliai suplanuoti statybų biudžetą, įvertinti ir parinkti sklypą bei architektūrinį statybos projektą.