Smulkiems verslininkams - dar didesni mokesčiai

Kartu su „Sodros" biudžetu siūloma keisti ir mažųjų bendrijų bei panašių verslo formų „Sodros" mokesčius.

Didesni mokesčiai palies tuos individualiai dirbančius, kurie veiklą vykdo turėdami individualias įmones, įsteigę mažąsias bendrijas, meno kūrėjus. Anksčiau „Sodros" įmokos jiems buvo skaičiuojamos nuo 50 proc. apmokestinamų pajamų, tuo tarpu ūkininkams ir individualios veiklos pažymas turintiems buvo taikomas 90 proc. dydis. Valdžia nori viską suvienodinti, tad 50 proc. dydžio nebeliktų.

Su verslu net nesitarė

Smulkaus ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė Dalia Matukienė piktinasi, kad tokie mokesčių kėlimai nebuvo net aptarti su verslo atstovais, kuriems mokesčiai ir didės. „Jokių diskusijų su verslu apie tai nebuvo. Kažkada buvo užsiminta tik trumpai kalbant apie visą mokesčių reformą. Bet tik tiek. Rimtų diskusijų nebuvo", - „Vakaro žinioms" sakė D.Matukienė.

Ji sako, kad tai reiškia didesnius mokesčius tokiose sferose kaip kirpimo, valymo paslaugos, autoservisai, smulki prekyba: „Daugiausiai tai yra versliukai, kur dirba 1-4 žmonės. Labai dažnai - šeimos. Reikia suprasti, kad net ir mažame versle atsakomybė visai kitokia nei dirbant pagal darbo sutartį. Šis smulkus verslininkas įdarbina darbuotojus, pats ieško savo tiekėjų, pirkėjų, rūpinasi reklama ir visais kitais dalykais. Labai dažnai jis investuoja visą savo turtą.

Štai bendravau su žmogumi, kuris ką tik atidarė mažąją bendriją ir verslui prašė paskolos. Bet kaip verslininkas jos negavo. Tuomet kaip privatus asmuo kreipėsi, gavo 70 000 eurų paskolą, dėl kurios užstatė visą savo turtą. Dabar imti iš jo vis didesnius mokesčius, man atrodo kaip plėšikavimas."

Ar dar negana?

D.Matukienė sako, jog mažoji bendrija buvo sukurta kaip patraukli verslo forma, kad gyventojams būtų paskata ryžtis kurti savo verslus be didelės rizikos, bet vis didėjantys mokesčiai situaciją keičia: „Mačiau, kaip kūrėsi mažosios bendrijos, jų sukurta 95 000. Ši forma turėjo būti antra ar net trečia žmogaus darbo vieta. Kam dabar žudyti formą, kuri buvo sukurta tam, kad žmonės patogiai kurtų savo darbo vietas.

Negalima taip daryti su smulkiu verslu, kuris pats išsilaiko, neina prie Seimo stovėti su ištiesta ranka, valstybės neprašo išmokų ar išlaikymo. Kam reikia žudyti šį verslą?

Dėl visų tokių pakeitimų didieji verslai labai lengvai tiesiog iškels savo verslus ir mokesčius mokės kitose šalyse. O tie mažieji, kurie dirba regionuose ir gal neturi labai daug klientų, jiems bus sudėtingiausia. Manau, kad bus kaip su kuru ir maisto prekėmis - kuo labiau kelsime mokesčius, tuo mažiau jų surinksime. Nors būtent šie mažieji verslai sumoka net 74 proc. visų verslo sumokamų mokesčių. Ar dar negana?"

D.Matukienė sako, kad smulkiam verslui reikalavimų ir taip yra per daug. „Jau ir skaitmeninius kasos aparatus sugalvojo, kad tik nieko nenusuktų. Kartais galvoju, kad kažkas vagia milijonus, ir nieko. O tam, kuris pavagia vištą, atsakomybė visada bus pritaikyta. Deja, situacija labai liūdna.

Atsimenu, kai socialdemokratai prieš rinkimus sakė, kad jeigu bus išrinkti, smulkiam ir vidutiniam verslui sąlygos bus puikios ir verslas suklestės. Štai kaip klesti", - sako D.Matukienė.

Komentuoja Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva ČIBIRIENĖ:

Kai buvo vykdoma mokesčių reforma ir „Sodros" mokesčiai buvo sujungti su darbo užmokesčiu, buvo sakoma, kad mokesčiai bus nekeičiami, tiesiog norima parodyti darbuotojo mokamus mokesčius. Taip tada ir atsirado ta 50 proc. riba, kad nenukentėtų kitos verslo formos. Verslas jau tada sakė, kad politikai greitai pamirš savo pažadą ir šį dydį atšauks. Dabar tai ir matome.

Taip, ta bazė visiems turėtų būti vienoda. Tai pakeis gal tam tikrų organizacijų įpročius. Pavyzdžiui, LRT auditas parodė, kad su darbuotojais buvo sudaromos autorinės sutartys. Tokius įpročius gali pakeisti. Nes autorinių sutarčių su savo darbuotojais bazė yra 100 proc. (nuo kurios skaičiuojami „Sodros" mokesčiai - aut. past.), o ne su savais - 50 proc. Autorinis atlyginimas buvo apmokestinamas mažesniais „Sodros" mokesčiais nei autorinis atlyginimas savo darbuotojui. Tad gali būti, kad tokių autorinių atlyginimų sumažės.

Verslas ir toliau ieškos būdų kompensuoti didėjančius mokesčius. Kas ras tuos būdus, toliau dirbs legaliai. Būdų yra įvairių: kainų kėlimas, verslo formos keitimas. Kas neras, trauksis į šešėlį arba veiklą uždarys. Kils klausimas, ar ne geriau eiti dirbti pagal darbo sutartį ir daugiau uždirbti nei vykdyti savarankišką veiklą?

Taigi, daugės žmonių darbo rinkoje. Didieji verslininkai, jeigu išlaikys savo veiklą Lietuvoje, galės džiaugtis, nes bus daugiau žmonių, kurie eis dirbti pagal darbo sutartį. Savarankiška veikla bus individuali veikla su nedidelėmis pajamomis iki kokių 30 000 eurų per metus be augimo perspektyvos. Nes pradėjus augti, atsiranda daugiau mokesčių ir konkurencingumas dėl to stipriai nukenčia.

Valstybei, žinoma, naudingiau, kad būtų daugiau savarankišką veiklą vykdančių asmenų. Nes savarankiškai dirbantys žmonės yra atsakingi už save. Jeigu politika vykdoma taip, kad savarankiškai dirbančių žmonių mažėja, kuriame didesnę dalį visuomenės, kuri atsakomybę perkelia darbdaviui. Darbdavys gali būti ne tik privačios įstaigos, bet ir valstybinės įstaigos. Taip kuriama mažesnės atsakomybės visuomenė. Tai nėra gerai.

Ekonomikai nėra gerai, kai viskas perduodama darbdaviui. Visas inovacijas, geriausius sprendimus perkeliame darbdaviui ir mažesnis kiekis visuomenėje dirba su siekiu kažką atrasti naujo. Ekonomikai būtų geriau, kad savarankiška veikla būtų skatinama, nes paprastai iš jos ir išsivysto verslas. Dabar tam atsirasti sąlygų mažiau.

Mažų - mažėja, didžiųjų verslų - daugėja. Didesnis didelių verslų kiekis reiškia įvairių biurokratinių sprendimų palaikymą, kurie reikalauja papildomų resursų. Didysis verslas į tokius sprendimus kartais žiūri visai pozityviai, nes mažasis konkurentas tiesiog to neįpirks arba nesugebės įvykdyti visų reikalavimų. Tai nėra geras dalykas.