respublika.lt

SEB įkainiai kyla kelis kartus

(0)
Publikuota: 2016 birželio 16 10:25:08, Justina GAFUROVA, zinios@vakarozinios.lt
×
nuotr. 1 nuotr.
Siekiama susikurti komfortiškas pelno sąlygas pasiskiriant sau įkainius tokius, kokie patiems bankams patogūs. Stasio Žumbio nuotr.

Nuo šios savaitės, birželio 13-osios, vienas didžiausių šalyje komercinių bankų SEB bankas savo klientams paruošė ne itin džiugią staigmeną - smarkiai pabrangino su grynaisiais pinigais susijusias paslaugas. Bankas tikina, jog tai būdas žmones paskatinti naudotis elektroniniais pinigais, tad ir taip neseniai brangusios grynųjų paslaugos klientams vėl kainuos daugiau.

 

Iki šiol ir taip siūlančio kone brangiausias kasdienes paslaugas SEB banko teigimu, paslaugų įkainiai keičiami atsižvelgiant į klientų poreikius ir optimizuojant sąnaudas, kurioms reikalingas mechaninis darbuotojų darbas. Todėl nuo šiol grynųjų pinigų įmokėjimas į savo sąskaitą sieks 0,15 proc. įmokėjimo sumos, arba 1,5 euro, nors iki šiol mokestis siekė tik 0,87 euro. Be to, brangsta valiutos pirkimas bei pardavimas. Ankščiau operacijos mokestis buvo 0,87 euro, o nuo šiol bus taikomas 1,5 euro mokestis.

Bankas taip pat numatė, jog nuo šios savaitės už iki šiol nemokamai į bankomatus įnešamus grynuosius verslo klientams jau teks mokėti papildomai. Grynųjų pinigų įnešimas į bankomatus verslininkams dabar kainuos 0,07 proc. įnešamos sumos. Be to, šiek tiek brangs pinigų išgryninimas kituose nei SEB ir DNB bankų bankomatuose. Mokestis už šią operaciją branginamas 10 centų.

Grynųjų pinigų operacijų branginimo tendencija stebėta ir anksčiau. Nuo pernai trys didieji Lietuvos komerciniai bankai brangino apmokestinimo ir išgryninimo operacijas bankuose. Dabar žmonės, per mėnesį norintys pasiimti daugiau nei 500 eurų iš savo sąskaitos, DNB banke turi mokėti 0,3 proc. sumos, o SEB banke - 0,4 proc. išgryninamos sumos. „SwedBank“ taiko 0,4 proc. įkainį nuo išgryninamos daugiau kaip 580 eurų per mėnesį sumos. Tuomet, beje, taip pat pirmasis apie brangstančius įkainius paskelbė SEB bankas.


Rūtenis PAUKŠTĖ, Lietuvos bankų klientų asociacijos vadovas:

Manau, kad bankų klientai yra pasipiktinę. Nes tas nesibaigiantis paslaugų branginimas, kai aplinkui Europoje tikrai to nėra, rodo, kad mūsų šalyje veikiantys bankai orientuoti į savo pelno siekimą nepaisydami nieko. Dar vienas to pavyzdys - Seime netrukus turi būti priimti nutarimai, sudaryti remiantis ES direktyvomis dėl paslaugų paketų klientams. Bankai įžūliai gina savo pelnus aiškindami, kad jiems čia dirbti neapsimoka, kai tuo pat metu, rodos, septynios ES šalys tokius paketus klientams suteikia nemokamai. O pas mus ginčijamasi, ar kasdienių paslaugų planas turi kainuoti 1,5 euro, ar net 2 eurus per mėnesį. Bankai tikina, jog kaina turi atitikti jų sąnaudas. Bet tai reiškia, kad jų sąnaudos yra ne pinigų kreditavimas, kaip turėtų būti, o mūsų pinigų administravimas. Bet juk bankai kasmet pasiima apie 250-300 milijonų eurų pelno, bet krokodilo ašaromis apsipila kas kartą progai pasitaikius.

Bet juk nemaža dalis visuomenės operuoja grynaisiais pinigais. Ypač pensininkai, kurie gauna pensijas grynaisiais. Jiems sunku susigaudyti elektroninėje erdvėje ir ši nauja mokesčių našta didžiąja dalimi taip pat guls būtent ant jų pečių. Tai visiškai socialiai neteisinga. Bankai argumentuoja, jog jų siekis - kad žmonės naudotųsi elektroniniais pinigais. Tai jūs atpiginkite elektroninių pinigų operacijas, o ne branginkite grynųjų pinigų operacijas. Padarykite, kad žmonėms apsimokėtų naudotis elektroniniais pinigais, o ne verskite juos ir varykite kaip gyvulius į gardą. Taip siekiama tik susikurti komfortiškas pelno sąlygas pasiskiriant sau įkainius tokius, kokie patiems bankams patogūs.

Elektroniniai pinigai tikrai nėra saugu. Mes kiekvieną dieną matome įspėjimus apie sukčius, kurie stengiasi išgauti mūsų duomenis, naudojasi sąskaitomis. Tai tikrai nėra saugumas. Grynieji pinigai tiesiog užtikrina žmogui nepriklausymą nuo bankų. Nes turėdamas grynuosius pats pasirenki, kaip juos leisti. O kai turi elektroninius pinigus, bet koks elektros sutrikimas išmuša iš vėžių. Tikrai manau, kad elektroninių pinigų patikimumas yra nepakankamai didelis. Bet kokia vėtra, nutraukusi elektros tiekimą, gali palikti ištisus rajonus be elektros, o kartu ir be pinigų. Elektroniniai pinigai vaikšto tik per bankus, tad jiems tai naudinga. Klientus turėtų ginti jų išrinkti atstovai - Seimas ir Vyriausybė. Bet matome didžiulius bankų pelnus. Jų įtaka ir jų lobizmas yra neatsveriami. Visuomeninės organizacijos yra labai silpnos, negali atsakyti tokiais pat metodais. Todėl bankai turi didžiulę įtaką valstybėje ir tuo naudojasi.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar stebėsite Paryžiaus olimpines žaidynes?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kaip praleidžiate savo atostogas?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+13 +20 C

+16 +22 C

+14 +20 C

+19 +25 C

+19 +25 C

+21 +26 C

0-4 m/s

0-6 m/s

0-3 m/s