1 nuotr.Lietuvos kelių transporto sektorius per tris 2025 m. ketvirčius fiksavo 5,2 proc. paslaugų eksporto augimą, o vien trečiąjį ketvirtį šis rodiklis didėjo 11,4 proc.
Tikimasi, kad metinės apimtys pirmą kartą viršys 6 mlrd. eurų ir sudarys apie ketvirtadalį viso šalies paslaugų eksporto, skelbia Tarptautinis transporto ir logistikos aljansas (TTLA).
Tuo pačiu laikotarpiu transporto įmonių pajamos didėjo 1,7 proc., o tarptautinių krovinių apyvarta tonkilometriais sumažėjo 1,3 proc. Anot TTLA, šie pagrindiniai veiklos rodikliai rodo sektoriaus lėtėjimą.
„Eksporto didėjimas neatsveria žemų maržų – sektorių spaudžia sparčiai augančios darbo užmokesčio, kelių mokesčių, CO2 apmokestinimo ir akcizų sąnaudos“, – pranešime teigia TTLA generalinis sekretorius Povilas Drižas.
Praėjusių metų trečiąjį ketvirtį Lietuvos transporto sektoriuje fiksuota 7,9 tūkst. laisvų darbo vietų – 48 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus.
TTLA teigimu, vairuotojų trūkumas tampa vienu pagrindinių sektoriaus augimą ribojančių veiksnių.
„Lietuvos kelių transporto sektorius pagal konkurencingumą ir efektyvumą išlieka tarp Europos Sąjungos (ES) lyderių, tačiau plėtra šiandieną ribojama ne ekonominių veiksnių, o administracinių kliūčių. Dėl griežtėjančios migracijos politikos Lietuvos įmonės 2026 m. rizikuoja prarasti dalį konkurencinio pranašumo Rytų ir Vidurio Europos vežėjams“, – nurodo P. Drižas.
Aljanso rinkos apžvalgoje teigiama, kad Lietuvos vežėjai tarptautinėje rinkoje konkuruoja su Lenkijos, Rumunijos ir Čekijos įmonėmis.
2024 m. Lenkija viršijo 30 mlrd. transporto priemonių kilometrų, Vokietija pasiekė 27 mlrd. kilometrų, o Prancūzija – 18 mlrd. kilometrų. Tuo metu Čekijos, Lietuvos ir Rumunijos vidurkis siekia apie 17 mlrd. kilometrų.
Tačiau Lietuva, anot aljanso, iš visų ES šalių išsiskiria aiškia orientacija į transporto paslaugų eksportą – 93 proc. visos krovinių apyvartos sudaro tarptautinio transporto operacijos.
TTLA prognozuoja, kad 2026 m. ES kelių transporto paklausa augs nuosaikiai, tačiau Lietuvos vežėjų augimo potencialas priklausys nuo sprendimų dėl darbo jėgos pritraukimo.
„Jei migracijos politika nesikeis, prarasime dalį rinkos šalims, kurios jau šiandien veikia žymiai lankstesnėmis sąlygomis“, – sako aljanso generalinis sekretorius P. Drižas.
TTLA siūlo sukurti atskirą įdarbinimo tvarką tarptautinio transporto vairuotojams, didžiąją darbo laiko dalį praleidžiantiems už Lietuvos ribų. Aljanso vertinimu, jų įdarbinimo poveikis migracijos srautams ir nacionalinio saugumo rizikoms yra ribotas, lyginant su nuolat Lietuvoje gyvenančiais užsieniečiais.
ELTA primena, kad 2024 m. liepos 1 d. įsigaliojus sugriežtintiems reikalavimams įmonėms, kviečiančioms įdarbinti užsieniečius, leista dirbti tik leidimus laikinai gyventi Lietuvoje turintiems užsieniečiams.
Darbdaviai, kurie nesilaiko įstatyme numatytų reikalavimų, šešis mėnesius negali teikti tarpininkavimo raštų užsieniečiams.
