Lietuvos bankas (LB) ketina iki lapkričio priimti sprendimą, ar įsigyjantiesiems pirmą būstą minimalus pradinio įnašo reikalavimas turėtų būti sumažintas iki 10 proc. tokio būsto vertės.
Apie planuojamas Atsakingojo skolinimo nuostatų korekcijas centrinis bankas paskelbė liepą.
„Galutinis sprendimas numatomas iki lapkričio pradžios: tada apie jį paskelbsime viešai, kartu paskelbsime ir naują nuostatų redakciją bei pakeitimų įsigaliojimo datą“, – komentare Eltai teigė LB atstovas Giedrius Šniukas.
„Šiuo metu vyksta baigiamieji darbai po konsultacijų su visuomene ir rinkos dalyviais, gautų pasiūlymų bei alternatyvų įvertinimo“, – pridūrė jis.
Pagal dabartinę tvarką yra taikomas ne mažesnis kaip 15 proc. pradinio įnašo reikalavimas.
Kaip teigė centrinio banko valdybos pirmininko pavaduotoja Julita Varanauskienė, pastaruoju metu sparčiai pabrangus nekilnojamam turtui (NT) tokią sumą sukaupti dažnai tampa sunku net ir finansiškai pajėgiems pirkėjams.
Pasak LB, tyrimai rodo, kad pirmo būsto paskolos yra mažesnės rizikos, pirkėjai labiau linkę laiku mokėti įmokas ir stengtis išlaikyti būstą, todėl jiems kai kuriose šalyse taikomas švelnesnis pradinio įnašo reikalavimas.
Remiantis liepą pristatytais siūlymais, pirmą būsto paskolą imantiems, tačiau būstą jau turintiems asmenims ir toliau būtų taikomas 15 proc. pradinio įnašo reikalavimas.
Imantiems antrą ar paskesnę būsto paskolą, kai anksčiau paimtos būsto paskolos dar negrąžintos, buvo siūloma visiems be išimčių taikyti ne mažesnį kaip 30 proc. pradinio įnašo reikalavimą.
Centrinis bankas, atsižvelgdamas į pastaraisiais metais stebėtus reikšmingus palūkanų normų pasikeitimus, taip pat siūlė koreguoti paskolų įmokų ir pajamų santykio ribojimus.
Siekiant užtikrinti stabilesnį reikalavimo poveikį palūkanų normų cikle, numatoma pereiti prie vieno reikalavimo – įmoka neturėtų viršyti 50 proc. pajamų, skaičiuojant su ne mažesne kaip 6 proc. palūkanų norma.
Šiuo metu taikomas dviejų ribojimų derinys – įmoka neturi viršyti 40 ir 50 proc. pajamų, skaičiuojant su 5 proc. palūkanų norma.
Dėl to paskolų įmokų ir pajamų santykio ribojimas Lietuvoje žemų palūkanų aplinkoje buvo švelnesnis nei kaimyninėse valstybėse, o palūkanų normoms pakilus tapo griežtesnis – pavyzdžiui, palūkanų normai pasiekus 6 proc., maksimali prieinama paskolos suma sumažėjo apie 30 proc.
Atsakingojo skolinimo nuostatai jau buvo koreguojami 2015 ir 2021 m., siekiant geriau valdyti mažų palūkanų normų aplinkoje kylančią riziką ir apriboti antro būsto paskolų srautą.