Kova su infliacija - tik imitacija

Siūlomas mechanizmas

Seimo Ekonomikos komitetas, pritardamas siūlymui įteisinti būtiniausių maisto ir paslaugų kainų stebėsenos mechanizmą, siūlo tobulinti tai numatančias Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos" narės Jekaterinos Rojakos pateiktas Vartotojų teisių apsaugos įstatymo pataisas.

Siekiant apsaugoti vartotojus nuo didėjančios infliacijos, pernai gruodį Seimo Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos" pasiūlė, kad būtiniausių maisto produktų, prekių ir paslaugų kainų tendencijas reguliariai analizuotų Vyriausybės strateginės analizės centras (STRATA).

Siūloma, kad remdamasis Valstybės duomenų agentūros, Žemės ūkio informacinio centro ir kitų institucijų informacija, šis centras Vyriausybei ir Seimui teiktų analizės rezultatus bei pasiūlymus dėl vartotojų teisių apsaugą reglamentuojančių teisės aktų priėmimo.

Demokratų pasiūlytas projektas taip pat numato, kad STRATA Vyriausybės nustatyta tvarka galėtų „rinkti duomenis iš privačių subjektų apie šiam tikslui reikalingų produktų ir paslaugų kainos dedamąsias dalis".

Kaip pastebi Seimo Teisės departamentas, privačių subjektų disponuojami duomenys apie jų gaminamų produktų ar teikiamų paslaugų kainos dedamąsias dalis, dažnai laikoma šių privačių subjektų komercine paslaptimi.

Infliacijos nesuvaldėme

Seimo narė Jekaterina ROJAKA  „Vakaro žinioms" teigė, kad patys politikai nustebo pamatę, kad iki šiol nėra normalaus reglamento, kokios prekės ir paslaugos įeina į būtiniausių sąrašą. „Tas sąrašas būtų patvirtinamas Ekonomikos ir inovacijų ministro įsakymu ir tada mes žinotume startinį tašką, nuo jo galėtume skaičiuoti: ir būtiniausių prekių bei paslaugų infliaciją, ir stebėti kainas bei kainų dedamąsias", - aiškino ji.

Paklausta, kaip minėto mechanizmo įtvirtinimas konkrečiai apsaugotų vartotojus, J.Rojaka teigė, kad vartotojo apsauga slypėtų didesniame skaidrume. Kitaip tariant, vartotojo apsauga būtų netiesioginė.

„Šiandien mes turime ir valdome daugybę duomenų, bet jų faktiškai neįveikliname. Apskritai Lietuvoje mes praėjome jau kelis ciklus, kai buvo labai aukšta infliacija, gerokai aukštesnė, nei kitose valstybėse. Reikėtų pripažinti, kad mes nesuvaldėme infliacijos taip, kad galėtume labiau apsaugoti vartotoją.

Pastarasis pavyzdys - energetinių išteklių kainos, bet ir kitos šalys buvo susidūrusios su panašiais reiškiniais, ir galėjo greičiau pritaikyti veiksmus, - kainą buvo galima paskirstyti per ilgesnį laikotarpį, kad kainų šuolis nebūtų toks didelis.

Nuolatinė stebėsena būtų vienas iš pagrindinių įrankių, kuris leistų greičiau reaguoti į blogus rezultatus dėl aukštos infliacijos, - teigė Seimo narė. - Šis įstatymas nenukreiptas į prekybininkų ir vartotojų priešinimą. Kalbu apie tai, kad visapusiškos analizės šiandien niekas neatlieka. Funkcija tiesiogiai priskirta Lietuvos bankui, kuris turėtų aktyviai ją vykdyti."

Komentuoja ekonomistas, socialinių mokslų daktaras, profesorius Romas Lazutka:

Iniciatyva sugalvota rinkėjams paguosti, kad štai valdžia kažką daro. Žinoma, tai ne jų (politikų, - aut. past.) kompetencija. Kainos didelės dėl to, kad konkurencija nepakankama tarp prekybos centrų. Konkurenciją rinkose prižiūri Konkurencijos taryba, ir ji sudaroma skiriant jos narius prezidentui, tvirtina Seimas. Čia jos duona prižiūrėti, kad nebūtų suvaržyta konkurencija. Jeigu konkurencija nesuvaržyta, kainos negali smarkiai augti.

Politikai negali kištis į Konkurencijos tarybos veiklą.

Man į akis smarkiai krinta tai, kad Lietuvoje smarkiai žaidžiama su nuolaidomis, taip pirkėjai yra supainiojami, nes nuolaidos ir nuolaidos... O ką reiškia nuolaidos? Užkeliama kaina didesnė, paskui ji nubraukiama ir tai jau nuolaida. Kai žmonės nueina į prekybos centrą, jie pamato ir kitas prekes, kurios jiems reikalingos, nors jų pirkti ir neketino. O tos prekės gali būti kaip tik didesnėmis kainomis. Kad konkurencija veiktų, pirkėjas turi būti labai gerai informuotas, kokios kainos atskirų prekių yra skirtinguose prekybos centruose.

Yra marketingo triukai, tam žmonės specialiai mokomi, kaip padarytų didesnius pelnus. Ir jie tą daro. Eiliniai pirkėjai yra silpnesni informuotumo požiūriu. Ir tuo naudojamasi.

Jeigu prekybos centrai tarpusavyje sudaro susitarimą, kad pakeliam kainas (jiems tas draudžiama), tu negali sugaudyti, tam yra Konkurencijos taryba. Reikia ją spausti.

Kita vertus, valdžia, ta pati Jekaterina Rojaka, galėtų pasikviesti Konkurencijos tarybą į Seimą ir klausti, kas gi darosi? Ir gauti įtikinamus paaiškinimus. Jeigu paaiškinimai įtikina, tai politikai turi paskelbti, kad taip, pas mus kainos yra didelės ir jos negali būti mažesnės. Ir mes neguosime pirkėjų, kad mes kažką padarysime. Nes politikų rankos tuo požiūriu visai trumpos.

Valstybės duomenų agentūros duomenys