Vidutinė didmeninė elektros kaina Baltijos šalyse kovo mėnesį, palyginti su vasariu, itin sumažėjo. Lietuvoje ji smuko 47 proc. ir siekė 82,15 eurus už megavatvalandę (MWh), skelbia energetikos bendrovė „Elektrum Lietuva“.
Bendrovės duomenimis, Latvijoje kovą elektros kaina sumažėjo 52 proc. iki 75,03 eurų už MWh, o Estijoje fiksuotas didžiausias kritimas – 60 proc. iki 61,44 eurų už MWh.
„Kovą elektros kainų kritimą Baltijos šalyse lėmė šiltesni orai ir reikšmingai sumažėjęs elektros poreikis. Be to, sparčiai augo vėjo ir ypač saulės elektrinių gamyba, kuri dienos metu darė didelį spaudimą kainoms mažėti. Svarbų vaidmenį regione suvaidino ir išaugusi hidroelektrinių gamyba“, – pranešime teigia „Elektrum Lietuva“ vadovė Neringa Petrauskienė.
Skelbiama, kad 15 minučių intervalu fiksuojamos kainos Baltijos šalių biržoje svyravo nuo -1,33 iki 478,93 eurų už MWh. Anot bendrovės, neigiama kaina šiemet buvo užfiksuota pirmą kartą.
Kovą elektros importas į Baltijos šalis sumažėjo 25 proc., didžiausią įtaką tam turėjo 67 proc. sumenkę srautai iš Švedijos į Lietuvą per „NordBalt“ jungtį, taip pat 64 proc. kritęs importas iš Lenkijos. Tuo metu srautai iš Suomijos į Estiją padidėjo 17 proc., tačiau to nepakako kompensuoti bendram importo mažėjimui.
Bendras elektros vartojimas praėjusį mėnesį Baltijos šalyse sumažėjo 19 proc. ir siekė 2 293 gigavatvalandes (GWh), tačiau buvo 2 proc. didesnis nei prieš metus. Lietuvoje vartojimas sudarė 973 GWh, Latvijoje – 625 GWh, o Estijoje – 695 GWh.
Tuo metu elektros gamyba Baltijos šalyse kovą sumažėjo 4 proc. ir siekė 1 940 GWh. Lietuvoje pagaminta 804 GWh elektros energijos – 3 proc. mažiau nei vasarį. Latvijoje gamyba per mėnesį augo 6 proc. iki 725 GWh, o Estijoje – sumažėjo 17 proc. iki 410 GWh.
Kovą Baltijos šalys bendrai pasigamino 85 proc. joms reikalingos elektros energijos. Lietuvoje šis rodiklis siekė 83 proc., Latvijoje – 116 proc., o Estijoje – 59 proc., nurodo bendrovė.