Ekonomistė: jei konfliktas Artimuosiuose Rytuose tęsis, augs naftos kainos, didės infliacija

„Matyt, visų ekonomistų akys nukrypusios į energetikos nešėjų rinką, nes, kaip žinia, konfliktas eskaluojasi labai jautrioje, naftą eksportuojančių šalių teritorijoje. (...) Visi su nerimu ir nežinia matome, kad neapibrėžtumas yra didelis. Neaišku, kokios trukmės bus eskalacija, nes per savaitgalį žinučių sulaukėme labai įvairių ir neaiškumo pasekmės vienareiškmiškai ir nulems, kuo ilgiau karinis konfliktas tęsis, tuo opesnė ši naftos rinkos įtampų situacija bus“, – Eltai pirmadienį teigė ekonomistė.

„Jau dabar matėme, kad pirminė reakcija buvo reikšminga, nafta pakilo virš 80 dolerių už barelį ribos. Labai objektyvu, kad ir kiti energetikos nešėjai gali sureaguoti ir sureaguos. (...) Iš tikrųjų, šis konfliktas, pirmiausia, susijęs su nafta, su dujomis“, – tęsė ji. 

Vis tik, I. Genytės-Pikčienės teigimu, daryti ilgalaikių išvadų iš pirminės finansų rinkos reakcijos kol kas negalima. Anot jos, artimiausiu metu į kiekvieną su konfliktu susijusią naujieną gali būti reaguojama jautriai.

„Kol kas tai yra pirminė reakcija ir labai natūralu, kad rinkos reaguoja kaip į karinį konfliktą – yra labai dideli svyravimai. Būtent, kad kyla naftos kaina ir yra atsitraukimas į saugaus užutekio finansinius aktyvus – matome, kad auksas brangsta, JAV doleris brangsta, atitinkamai, kiti saugūs aktyviai kyla, nes tokio plataus masto konflikto Artimuosiuose Rytuose nebuvo su Jungtinių Amerikos Valstijų įsitraukimu“, – aiškino ekonomistė.

„Natūralu, kad neapibrėžtumas sulaukė finansų rinkų dalyvių požiūrio, pirminės reakcijos atsitraukimo į saugius aktyvus. Tačiau iš jos kol kas daryti ilgalaikių išvadų tikrai negalime, nes paprastai, kai yra didelis neapibrėžtumas, finansų rinkų volatilumas yra ypatingai reikšmingas. Dabar kiekviena nauja žinutė, posūkis bus sutinkamas su labai dideliu nervingumu“, – pridūrė ji.

Anot „Artea“ banko vyriausiosios ekonomistės, kylančios naftos, dujų kainos gali didinti infliaciją ir tiesiogiai pasiekti vartotojus.

„Viena vertus, tai, matyt koreguoja visą infliacinį lauką. Žinoma, priklausomai nuo to, kiek ši situacija tęsis ir kiek ji bus aštri, tiek naftos kainos gali kilti“, – sakė ji.

„Yra objektyvu, kad, jeigu ir toliau tęsis kariniai veiksmai, energetikos nešėjų rinkai įtaka bus didelė – naftos, dujų kainoms ir, atitinkamai, kadangi šios žaliavos horizontaliai veikia labai platų mastą tiekimo ir pridėtinės vertės grandinių, tai poveikis infliacijai nusiris iki kainų galutinio vartotojo“, – aiškino I. Genytė-Pikčienė.

ELTA skelbė, jog „Brent“ žaliavinės naftos balandžio mėnesio ateities sandorių kaina per pirmąsias prekybos minutes šoktelėjo 14 proc. iki 82,37 JAV dolerio už barelį – tai aukščiausias lygis nuo 2025 m. sausio. JAV „West Texas Intermediate“ (WTI) žaliavinės naftos kaina taip pat pakilo dviženkliu skaičiumi.

Po pradinio šuolio kainos šiek tiek sumažėjo, bet vis tiek išliko apie 9 proc. aukštesnės.

Šis šuolis įvyko po to, kai Izraelis ir JAV savaitgalį surengė atakas prieš Iraną ir nukovė, be kitų šalies vadovų, Irano aukščiausiąjį lyderį Ali Khamenei. Iranas atsakė kontratakomis ir apribojo laivybą per Hormūzo sąsiaurį, kuris yra svarbus pasaulinės energetikos prekybos taškas.

Skelbta, jog apie penktadalis pasaulio naftos kasdien gabenama per šį sąsiaurį, todėl bet koks jo veiklos sutrikimas gali padidinti energijos kainas ir destabilizuoti pasaulines rinkas.

Aštuonios šalys, sudarančios OPEC+ naftos gamintojų grupės branduolį, sekmadienį nusprendė padidinti kasdienį gavybos kiekį, siekdamos išvengti trūkumo ir pažaboti pernelyg didelius kainų šuolius.