Iš darbo atleidžiami darbuotojai galės pasinaudoti tik vienos rūšies išmoka. Kol jam bus mokama išeitinė kompensacija, jis negalės gauti darbo biržos mokamos bedarbio pašalpos, o jei bedarbis dalyvaus mokymo kursuose, tuo metu jis galės naudotis tik kursų stipendija.
Tokius pakeitimus, nenurėžiant pačių konkrečių išmokų dydžių, siūlo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Tai esą verčia daryti didėjantis bedarbių skaičius, be to, norima labiau suaktyvinti žmones patiems kuo skubiau ieškoti darbo arba persikvalifikuoti. Dar vienas motyvas - taip esą tomis pačiomis lėšomis būtų ilgiau palaikoma socialinė parama.
Premjeras Andrius Kubilius pirmadienį po Vyriausybės pasitarimo sakė, kad numatyta racionalizuoti užimtumo sistemą ir racionaliau panaudoti tam skirtas lėšas nedubliuojant išmokų. Tai esą užtikrins gauti socialines bedarbio pašalpas gerokai gausesniam skaičiui žmonių. Premjeras taip pat paneigė kalbas, kad Vyriausybė ketina sumažinti pensijas. "Mes kol kas tokių planų nesvarstome",- patikino Vyriausybės vadovas.
Socialinės apsaugos ir darbo ministras Rimantas Jonas Dagys informavo, kad minėtas bedarbių išmokų paketas susijęs su keletu įstatymų pataisų - po Vyriausybės siūlymų, jiems dar turės pritarti Seimas.
"Esamas lėšas mes norime sutaupyti taip, kad per aktyvias priemones galėtume pasiekti daugiau tikslų nei dabar. Tokiu būdu mes galėtume išlaikyti paramą ilgesnį laiką. Mes manome, kad žymiai didesnę dalį lėšų turėtume skirti verslui, kuris dar nebankrutavo - tai galimybė subsidijuoti įmones per viešuosius darbus, siekiant išlaikyti darbo vietas, taip pat skatinant specialybes, kurios reikalingos ir turi galimybę būti paklausios šiuo metu", - aiškino ministras. Tos aktyvios priemonės, anot R. J. Dagio, galėtų suteikti galimybę kas mėnesį 100 tūkst. darbuotojų dirbti tose įmonėse, kurios turi laikinų sunkumų, bet dar nebankrutavo.
Be to, siūloma pratęsti bedarbio pašalpos mokėjimą dviem mėnesiais tuose regionuose, kuriuose nedarbo lygis yra 1,5 karto didesnis nei šalies vidurkis. Iš tokių regionų ministras paminėjo Alytų, o iš paklausesnių profesijų - paslaugų sektorių, tačiau kiekviename regione jos gali būti skirtingos.
Daliai tokių siūlymų dar kovo viduryje pritarė Trišalė taryba, nepaisydama profesinių sąjungų prieštaravimo.
Iš viso šiemet bedarbių pašalpoms numatyta skirti per 200 mln. litų.