5 nuotr.Kinija ir Pietų Korėja - nemažai automobilių ir dar daugiau jų dalių gaminančios šalys, jau atšaukė karantiną ir planuoja paleisti gamyklas. Nepaisant to, specialistai prognozuoja, kad tiek minėtų šalių prastovos, tiek vis dar nedirbantys Europos ar JAV automobilių gigantai gali tapti naujų ekonominių sukrėtimų priežastimi.
Skaičiuoti dar anksti
Pasak VU ekonomikos fakulteto dėstytojo Andriaus Jaržemskio, nors kovo mėnesio, kada buvo paskelbtas karantinas, naujų automobilių pardavimų rezultatai jau žinomi, tikrosios rinkos padėties jie neparodo.
„Visais laikais vasaris ir kovas buvo specifiniai mėnesiai. Tuo metu, laukdami naujų, pardavėjai stengdavosi kaip galima greičiau išparduoti praeitų metų modelius. Pardavimai staigiai išaugdavo, nes kainai turi reikšmės registracijos data. Sausis yra geriau negu gruodis - nors skirtumas tik mėnuo, bet vienu atveju automobilis būna 2019 m., o kitu - jau 2020 m. Tiesa, toks augimas buvo momentinis. Kokia yra reali situacija parodys balandžio ir gegužės statistika“, - sakė pašnekovas.
Dar vienas dalykas, į kurį rekomendavo atkreipti dėmesį ekonomistas, buvo automobilių gamyba.
„Jeigu pardavėjai kažką dabar ir parduoda, klausimas - ar jie turės kuo prekiauti po poros mėnesių? Paprastai Europos gamyklos rinkti automobilius pradeda tik gavusios užsakymą. Tai trunka mažiausiai du tris mėnesius. Dabar dauguma gamyklų tiek Europoje, tiek kituose žemynuose „atostogauja“. Net ir atšaukus karantiną, joms reikės laiko įsivažiuoti, tad akivaizdu, kad naujų automobilių pardavimai tikrai smuks“, - prognozavo A.Jaržemskis.
Atsigaunanti Kinijos ir Pietų Korėjos pramonė, specialisto vertinimu, taip pat aktuali daugiau Azijos regionui.
„Korėjietiškų modelių mes Europoje turime, tačiau kinai, nepaisant nuolatinių bandymų, oficialiai į Senojo Pasaulio rinką su savo automobilių prekių ženklais taip ir neprasimušė. Galbūt, jei susidarys didelis transporto priemonių deficitas, jiems tai pavyks dabar. Juolab, kiek žinau, kai kurie japonų gamintojai europines atstovybes jau uždaro, tad niša atsiranda.
Kita vertus, Azija Europai ir JAV tiekė praktiškai visą elektroniką. Gamykloms vėl pradėjus dirbti, elektronikos tiekimas galės būti atnaujintas, tačiau... jos nebus kur montuoti, nes kėbulus ir variklius gaminančios Europos įmonės vis dar stovi. Ir niekas tiksliai negali pasakyti, kada jos pradės dirbti“, - pastebėjo dėstytojas.
Teks dirbti kitaip
A.Jaržemskio teigimu, didieji koncernai turės peržiūrėti savo strategijas: „Kalbu ne tik apie automobilius. Labai retai kokia nors prekė nuo A iki Ž yra gaminama vienoje vietoje. Daugelis įmonių išmėtę savo komponentų gamyklas po visą pasaulį. Ypač patraukliai atrodė trečiosios šalys, kadangi ten buvo pigi darbo jėga. Dabar viską teks perorientuoti į vietinius pajėgumus. Tiek Europai, tiek JAV, nenorint dar kartą atsidurti panašioje padėtyje, teks spręsti ne tik energetinės, bet ir komponentinės ar tiekimo grandinių nepriklausomybės iššūkius.“
Ekonomisto išsakytus pastebėjimus patvirtino ir UAB „Autojuta“ generalinė direktorė Rasa Sinkevičienė. Ji neslėpė, jog salonai uždaryti, o bekontakčiu būdu atiduodami tik jau užregistruoti automobiliai.
„Pastebima, kad klientai atsisako automobilių - visos įmonės, kurios uždarytos ir negali vykdyti savo veiklos, neatsiima automobilių arba jų atsisako. Taip elgiasi ir iš darbo atleisti ar išėję nemokamų atostogų privatūs asmenys. Naujų automobilių pirkimas visiškai sustojęs, dėl neužtikrintumo, kas bus ateityje“, - šiandienos realijas įvardino pašnekovė.
Tikėtinas kainų šuolis
A.Jaržemskis optimizmu netryško vertindamas ir antrinę rinką.
„Čia pokyčių bus dar daugiau, nes būtent seni automobiliai sudaro absoliučią Lietuvos automobilių parko daugumą. Karantinas sustabdė naudotų transporto priemonių įvežimą, tad problemos jau dabar akivaizdžios. Iš Italijos ar Vokietijos automobilius vežę autovežiai šiuo metu stovi. Kai judėjimo ribojimai bus atšaukti, žmonėms automobilių, tiek naujų, tiek naudotų, trūks. Ši aplinkybė gali lemti kainų šuolį“, - perspėjo pašnekovas.
R.Sinkevičienės teigimu, dabar naudotų automobilių prekyba praktiškai nevyksta. Taip nutiko todėl, kad nėra galimybės užregistruoti automobilių, kurie nebuvo registruoti Lietuvoje, o iš lizingo perregistruoti kitam lizingui trunka mažiausiai dvi savaites.
Beje, atšaukus karantiną, brangti gali ne tik transporto priemonės, tačiau ir jų dalys. Šiuo metu, kol didesnė dalis automobilių stovi, jiems nereikia nei degalų, nei atsarginių dalių. Tai viena iš priežasčių, kodėl pasaulyje pinga nafta. Viskas pasikeis, kai draudimai bus panaikinti.
„Aišku, deficitas bus laikinas, tačiau jis - labai tikėtinas. Ypač, kalbant apie naujas dalis, kurių, kaip minėjau, gamyba apribota. Tai taps dar vienu iššūkiu naujų, garantinių automobilių savininkams. Jie, skirtingai nuo važinėjančių senesnėmis transporto priemonėmis, negalės pasinaudoti ir „AliExpress“ ar autolaužynų paslaugomis. Gali būti, kad kiniškos ar naudotos dalys, kurių, skirtingai nuo naujų, galima gauti „čia ir dabar“, bent kuriam laikui irgi pabrangs.
Nors dabartinėje situacijoje galima įžvelgti ir teigiamų dalykų. Manau, kad tie, kurie negalės naudotis automobiliais, ras kitų alternatyvų. Vėl bus prisiminti dviračiai ar viešasis transportas, o automobiliu, gal net kooperuojantis su kaimynais, važiuojama tiktai tuomet, kai būtina. Padėčių be išeičių nebūna, bet, dažniausiai, tik krizinės situacijos priverčia jų ieškoti“, - filosofine gaidele pokalbį baigė A.Jaržemskis.
