„Achema“ ketina gaminti sprogmenis

Tačiau premjerą Gintautą Palucką neramina faktas, kad „Achema" gamybai naudoja bevandenį amoniaką, tiekiamą iš Rusijos.

Nusipirkti amoniako iš kitur, pavyzdžiui, iš JAV, nėra galimybės, nes Baltijos šalyse nėra nė vieno veikiančio amoniako terminalo. O iš Rusijoje, 200 km į pietus nuo Maskvos, Tulos srityje veikiančio chemijos koncerno „Shchekinoazot" chemijos gamyklos amoniakas į „Achemą" atvežamas geležinkeliu.

Šis Rusijos koncernas prieš prasidedant karui Ukrainoje tiekė savo produkciją ir į Ukrainą, Lenkiją, Latviją, Vakarų Europą, JAV.

Tačiau dabar, pasikeitus pasaulio politiniam klimatui, G.Paluckas neatmeta galimybės, kad amoniako tiekimas iš Rusijos turi būti įvertintas nacionalinio saugumo rizikos kontekste.

„Bendradarbiavimas jautrioje srityje, tokioje kaip gynybos sritis, tikrai kelia papildomų rizikų ir papildomą poreikį įvertinti šias rizikas, - sakė G.Paluckas. - Kol kas jokio sprendimo nėra priimta, yra tik išreikštas „Achemos" noras dalyvauti (sprogstamosios medžiagos gamybos) projekte".

Anot G.Palucko, „Achema" jau yra atlikusi sprogstamųjų medžiagų gamybos atsiperkamumo studiją. Premjeras taip pat pabrėžė, jog „Achema", kaip viešai žinoma iš finansinių ataskaitų, yra sudėtingoje situacijoje, nes amoniako gamyba tapo nuostolinga dėl stipriai pabrangusių dujų.

Tačiau, anot G.Palucko, sprendimus dėl likvidumo ir veiklos tęstinumo pirmiausiai priima pati „Achema" ir jos akcininkai.

Akcijų parduoti nepavyksta

Pagrindinės koncerno „Achemos grupė" akcininkės yra signataro Bronislovo Lubio našlė, „Achemos grupės" valdybos pirmininkė Lidija Lubienė ir jos duktė Viktorija Lubytė. Jos valdo 54,07 proc. akcijų.

Žiniasklaida skelbė, jog kontrolinį akcijų paketą, kainuojantį 302,7 mln. Eur, panoro nusipirkti „Achemos grupės" akcininkas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Arūnas Laurinaitis. Anksčiau 54,07 proc. akcijų iš L.Lubienės ir jos dukros ketino įsigyti Šveicarijos įmonė „MET Group", bet persigalvojo.

Pasiteisino, kad „Achemos" viduje dar yra tarp akcininkų neišspręstų ginčų. Kadangi „Achema" yra strateginė Lietuvos įmonė, kiekvieną jos sandorį tikrina prie Vyriausybės veikianti Strateginių įmonių komisija.

Jeigu „Achema" tikrai pradėtų gaminti sprogmenis, G.Paluckas neatmeta galimybės, jog valstybė galėtų su gamykla įkurti bendrą įmonę.

Sprogmenys negąsdina

Jonavos rajono savivaldybės tarybos Ekonomikos ir inovacijų komiteto narys, verslininkas Liudas Mediekša daug metų dirbo Jonavos „Azote" cecho viršininku, o vienu metu buvo UAB „Agrochema" generaliniu direktoriumi.

Pasiteiravus, kaip vertintų „Achemos" pageidavimą gaminti sprogmenis, L.Mediekša atsakė: „Vertintume normaliai. Bent aš asmeniškai nematyčiau nieko blogo. Manyčiau, kad tai būtų visai normalu. „Achema" yra viena didžiausių Jonavos darbdavių. Ar sprogmenų gamyba nebūtų pavojinga? Matote, jūs tikriausiai irgi žinote, suprantate, kad norint gaminti sprogmenis, reikia atitinkamai pasirūpinti gamybos saugumu ir tų pačių sprogmenų saugumu. Trąšų gamyba taip pat pavojinga, bet tikrai viskas ten yra gerai sureguliuota, o jei gamintų sprogmenis, būtų dar geriau sureguliuota".

Trąšų sektoriui - sunkūs laikai

Koncerno „Achemos grupė" azoto trašų gamykla „Achema" gamina 40 produktų, iš kurių pati populiariausia yra amonio salietra (34 proc). 64 proc. visos produkcijos eksportuojama į užsienį: Prancūziją (12 proc.), Didžiąją Britaniją (10 proc.), Švediją (7 proc.), Lenkiją (6 proc.), Vokietiją (6 proc.) ir kitas šalis.

Europos trąšų gamybos sektorius ne pirmus metus susiduria su ekonominiais iššūkiais, tačiau pernai „Achemos" pardavimų pajamos augo 3 proc. ir siekė 436,7 mln Eur. Tiesa, nepaisant pardavimų augimo, įmonė pernai ir užpernai dirbo nepelningai ir atitinkamai patyrė 12,8 mln. Eur ir 47 mln. Eur nuostolius.

Pernai „Achema" sumokėjo į valstybės biudžetą 41 mln. Eur, iš jų 7,9 mln. Eur pervesti „Sodrai". Bendrovė pagal mokesčių mokėjimo dydžius pernai Lietuvoje buvo 43-ioje vietoje.

„Achema" nurodo, kad joje dirba 1118 darbuotojų, kurių vidutinis atlyginimas - 2 491,15 Eur, ir kad šiemet buvo pripažinta geriausia darbdave Aukštaitijos regione.

Dėl šio vardo iš viso varžėsi 800 įmonių. Buvo apklausti 2 755 respondentai, kurie vertino ne tik darbo sąlygas, bet ir darbuotojų draugiškumą, kolegiškumą bei vadovų elgesį su savo pavaldiniais. Kita vertus, įmonė ieško darbininkų ir siūlo toli gražu ne pačius didžiausius atlyginimus.

Pvz., automatikos derintojas čia uždirbtų 1483-1811 Eur prieš mokesčius, o aparatininkas - 1182-1429 Eur prieš mokesčius.

Komentuoja AB „Achema" darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Birutė DAŠKEVIČIENĖ:

Pernai mūsų inicijuotos derybos dėl didesnių atlyginimų baigėsi nesutarimais, todėl pradėjome kolektyvinio ginčo nagrinėjimo procedūrą. Sunku prognozuoti, kiek kartų teks rinktis į posėdžius, bet manau, kad užtruksime keletą mėnesių. Iš esmės pagal atlyginimus mes negalime konkuruoti su daugeliu įmonių, į kurias išeina dirbti buvę achemiečiai. Labai daug darbuotojų išeina. Birželio mėnesį atlyginimai turėtų dar labiau mažėti, nes bendrovė sustabdė visas skatinamąsias premijas bei kitas skatinimo priemones. Iš esmės darbuotojų atlyginimai turėtų dar apie 10 proc. sumažėti. Jeigu kalbėtume apie darbininkus, tai turbūt jų vidutinis atlyginimas siektų 1900-2000 eurų ant popieriaus. Chemijos pramonėje, kur tokios sudėtingos darbo sąlygos, toks atlyginimas labai žemas. Darbuotojai užsidirba dirbdami daug viršvalandinio darbo, nes, kai trūksta darbininkų, likę eina dirbti papildomai, savo sveikatos ir šeimų sąskaita.

Jei tektų gaminti sprogmenis, nemanau, kad tai būtų kokios nors papildomos rizikos. Iš mūsų pusės yra noras, kad darbuotojai turėtų darbo ir už jį būtų mokamas atitinkamas atlyginimas. Darbuotojai yra pasirengę ar vieną, ar kitą produkciją gaminti. Chemijos pramonėje rizikos faktorių visada yra. Trąšų pramonės technologijos yra pakankamai pavojingos, todėl kokio nors didelio pokyčio, skirtumo, jei gamintume sprogmenis, nebūtų. Svarbiausias dalykas - kad darbuotojų darbo sąlygos būtų saugios. Dabar būna ir prastovų. Ankstesniais metais darbuotojai būdavo išleidžiami į prastovas labai trumpam, kai visiškai nevykdavo veiklos, o šiemet būna solidarumo prastovos, kai darbuotojai vienaip ar kitaip gauna mažesnius atlyginimus. Visą laiką susiduriame su problema, kad visi taupymo kaštai gula ant darbuotojų pečių, taupoma jų sąskaita.

Tiesa, tik 32 proc. achemiečių priklauso mūsų profesinei sąjungai, nes Lietuvoje vyrauja tokia tendencija, kad darbuotojai reiškia nepasitenkinimą, norėtų visko gauti, bet norėtų tai pasiekti nedalyvaudami profsąjungų veikloje. Mentalitetas toks. Dalis jau pavargę ir nusivylę, dalis išeina dirbti kitur, nauji darbuotojai irgi ilgam neužsilaiko, pamatę, kiek čia atsakomybės. Mūsų regione yra labai daug įmonių, kurios darbuotojų ieško ir siūlo didesnius atlyginimus. Aplinkui darbuotojų paklausa labai didelė, todėl žmonės lengvai darbus suranda. Tačiau tikimės, jog ir „Achemoje" reikalai pajudės į gerąją pusę.