1 nuotr.Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė laikosi pozicijos, kad Finansų ministerijos kartu su mokestinių pasiūlymų paketu pristatytas nekilnojamojo turto (NT) mokestis nėra pakankamai argumentuotas.
„Norėtųsi daugiau argumentacijos, ko konkrečiai siekiama tuo mokesčiu, nes jei siekiama, pavyzdžiui, atšaldyti būsto rinką, manome, kad ji jau yra atvėsusi dėl EURIBOR (padidėjimo – ELTA). Tad kol kas vertinu skeptiškai“, – pirmadienį žurnalistams sakė A. Armonaitė.
Jos teigimu, papildomas būsto apmokestinimas – augant palūkanų normoms – neigiamai paveiktų gyventojų finansinę padėtį.
„Svarbu vis tik diskutuoti ir turėti omenyje, kad šiuo metu paskolos yra labai pabrangusios ir papildomi mokesčiai atimtų pajamas iš žmonių sąskaitų ar piniginių. Tą kol kas vertiname skeptiškai“, – kalbėjo ministrė ir koalicijai priklausančios Laisvės partijos pirmininkė.
Praėjusią savaitę, kartu su kompleksine mokesčių reforma, finansų ministrė Gintarė Skaistė pristatė ir naują NT mokesčio modelį – Finansų ministerija siūlo apmokestinti ne bendrą NT objektų verčių sumą, o kiekvieną objektą atskirai, išplečiant mokestinę bazę.
Gyvenamajam būstui siūloma taikyti lengvatinį apmokestinimą, o pusė gyventojų jokio NT mokesčio esą nemokėtų. Skaičiuojamas vidutinis mokesčio dydis – 14 eurų kasmet.
Jis būtų apskaičiuojamas pagal NT vertės medianą kiekvienoje savivaldybėje – jos neviršijantis NT apmokestinamas 0 proc., siekiantis nuo vienos iki dviejų medianų – 0,06 proc., dvi medianas viršijantis – 0,1 proc. tarifu.
Mokesčio pajamos būtų skiriamos savivaldybėms. Anot ministerijos, taip „didinamas savivaldos finansinis savarankiškumas ir stiprinami pajėgumai investuoti į viešąją infrastruktūrą".
