Vilniuje, įtariama, nusižudė prestižinės mokyklos mokinys

Skaudi nelaimė Vilniuje nutiko savaitgalį. Tada ir buvo rastas penkiolikmečio kūnas. Policijos duomenimis, rugpjūčio 30 d. apie 5 val. 44 min. Vilniuje, bute, rastas mirusio nepilnamečio (gim. 2009 m.) kūnas be išorinių smurto žymių. Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti. Policija patvirtino, kad šiuo atveju įtariama savižudybė.

Aiškėja, jog tai Tarptautinės Amerikos mokyklos Vilniuje mokinys. „Visą mokyklos bendruomenę giliai sukrėtė žinia apie mūsų mokinio mirtį. Tai yra didžiulė ir skaudi netektis mums visiems. Nuoširdžiai užjaučiame šeimą, artimuosius ir draugus.

Šiuo metu policija atlieka ikiteisminį tyrimą mirties priežasčiai nustatyti. Remiantis policijos duomenimis, nelaimė įvyko mokinio namuose vasaros atostogų metu, o ne mokykloje. Mirties priežasties mes nežinome, tėvai mums jos neįvardijo.

Gerbdami šeimos privatumą bei gedulą ir nenorėdami pakenkti policijos tyrimo eigai, susilaikysime nuo bet kokių komentarų apie šio tragiško įvykio aplinkybes ir nekomentuosime su nepilnamečio asmens privačiu gyvenimu susijusios informacijos", - „Vakaro žinioms" nurodė mokyklos administracija.

Ir pridūrė, kad svarbiausias mokyklos prioritetas šiuo sunkiu metu - pasirūpinti mokyklos bendruomenės emocine gerove: „Mokykloje dirba profesionalus psichologas, tad tiek mokiniams, tiek darbuotojams yra teikiama visa reikalinga psichologinė pagalba."

Interviu su psichologe-psichoterapeute Viktorija GRIGALIŪNIENE:

- Paauglių savižudybės vis dar yra opi šalies problema. Ar situacija keičiasi?

- Iki COVID-19 džiaugėmės, nes situacija, nors ir labai mažais žingsneliais, bet gerėjo. Po pandemijos savižudybių vėl ėmė daugėti ir savižudybės išlieka viena opiausių problemų jaunimo tarpe.

- 2023 metais į „Vaikų liniją" apie savižudybę galvojantys vaikai kreipėsi 4400 kartų. Šiemet Kelmėje nusižudė 11-metė. Ar paauglių, kurie prieš save kelia ranką, amžius jaunėja?

- Taip, statistika rodo, kad žudosi vis jaunesni vaikai. Lietuvoje turime ne vieną atvejį, kai ranką prieš save yra pakėlę 7-mečiai.

Viena iš priežasčių - informacijos prieinamumas. Dabar vaikai didelę laiko dalį praleidžia virtualiame pasaulyje. Nekalbu apie stabilių emocijų vaikus. Bet yra vaikų, kuriems sunku, kurie turi menką ryšį su tėvais, galbūt tėvai skiria mažai dėmesio arba kalba tik apie tai, kaip svarbu gerai mokytis, kaip iš vaiko laukiama, kad jis susitvarkytų kambarį, laiku nueitų į būrelį ir pan.

Tuomet vaikas ima galvoti, kad jis yra mylimas sąlygiškai. O vienas iš vaiko poreikių yra gauti besąlygišką meilę, nepriklausomai nuo išvaizdos ar jo pasiekimų. To negaudamas, vaikas internete randa informaciją, kad panašioje situacijoje buvęs berniukas ar mergaitė pasirinko savižudybę ir tai gali tapti vaikui tam tikru receptu.

Vaikai yra ypač jautrūs, dar visiškai nėra susiformavusi smegenų veikla. Smegenys formuojasi iki 21-erių. Vėliausiai susiformuoja ta smegenų dalis, kuri atsakinga už sprendimų priėmimą, priežasčių ir pasekmių suvokimą, impulsų kontrolę. Todėl vaikai ir paaugliai yra labai jautrūs ir pažeidžiami, jie reaguoja į bet kokius jiems neigiamus emocinius dalykus. Pavyzdžiui, santykius šeimoje.

Dažnai girdžiu, kai tėvai sako, kad pasiūlė kažką savo paaugliui, bet jo nesudomino. Tuomet paklausiu: jūs tik dabar pasiūlėte, kai vaikui jau 13 metų ir iki tol jis neturėjo artimo ryšio su tėvais. Tuomet žinoma, kad paauglys nesupranta tėvų pasiūlymo. Santykį reikia kurti nuo pat gimimo.

Kai vaikas jaučiasi nemylimas, ieško draugų, bet niekas negali atstoti tėvų meilės. Tokie vaikai jaučiasi vieniši, nesuprasti, nereikalingi. O jeigu dar mokykloje prasideda problemos ar patyčios, toks vaikas psichologiškai jaučiasi sugniuždytas. Ir jis nori ne nusižudyti. Jam tiesiog labai skauda ir jis nori tą skausmą sumažinti.

Žinoma, reikia suprasti, kad dabartinio jaunimo jautrumas yra didesnis. Viena priežasčių - technologijos ir internetas. Vaikai gyvena susikurtame virtualiame pasaulyje, kurį mato internete ir susikuria sau tam tikrus lūkesčius. Jų neįgyvendinimas taip pat veda prie nusivylimo. Vidinis skausmas, kad esi ne toks, kaip kiti.

Be to, internetinėje erdvėje plinta ir patyčios. Jeigu vaikas patiria patyčias mokykloje, o tada ir internetinėje erdvėje, tai atrodo nepakeliama. Būna, kad tyčiojasi ne tik klasė, bet ir visa mokykla ir net visas aplinkinis rajonas. Tik todėl, kad dabar sklaida labai didelė ir greita. Tai sunku ištverti būtų ir suaugusiam žmogui.

Vaikai jautrėja, jų psichologinis atsparumas yra labai žemas. Tai lemia ir gerėjančios gyvenimo sąlygos. Tėvai turi atskirti, kur yra rūpestis vaiku, ir kur yra problemų sprendimas už vaiką. Jeigu vaikas nukrito, reikia paraginti jį atsistoti. Tai vaiko pasąmonėje pažymima, kad jis pats turi išspręsti kilusią problemą. O tada jau mama gali ateiti, apkabinti, paguosti ir paglostyti. Ir taip visą laiką vaikui augant.

Jeigu tėvai galvoja, kad žino geriau ir viską sprendžia už vaiką, vaikas taip ir auga nemąstydamas, bet nuėjus į mokyklą, mamos ar tėčio šalia jau nėra. Nors žinau, kad yra mamų, kurios norėtų, kad pirmoje klasėje su vaikais ir tėvai galėtų dalyvauti pamokose. Vaikai tada nebemoka pastovėti už save ir spręsti stresinių situacijų, nes jų psichologinis atsparumas yra žemas ir jų to niekas nemokė.

Psichologiniam atsparumui svarbu ir mityba, judėjimas, fizinis aktyvumas. Matome, kiek vaikų lankosi kavinėse, o kiek - greito maisto užkandinėse. Visa tai susiję.

- Ar vaikai iš vadinamų „gerų šeimų" ar prestižinių mokyklų yra apsaugoti, kad neatsidurs sunkioje emocinėje būklėje?

- Tai yra klaidingas mąstymas. Kartais tėvai parenka vaikui mokyklą, jeigu negali, net ima paskolas, manydami, kad jeigu tai yra prestižinė mokykla, ten vaikas neturės jokių problemų. Taip, galbūt toje mokykloje požiūris kitas, pedagogai dirba kitaip. Bet į bet kokią mokyklą vaikas ateina iš savo šeimos. Nei mokytojai, nei direktorius negali pakeisti vaiko, nes jis į mokyklą atsineša save tokį, kokį jį sukūrė šeima.

Yra tėvų, kurie leidžia vaikus į prestižines mokyklas, bandydami kompensuoti vaikui savo nebuvimą. Tai ir yra sąlyginė meilė, kai vaikui sakoma, kad jis mokosi prestižinėje mokykloje, už kurią tėvai moka pinigus, todėl jis negali turėti pretenzijų, turi būti dėkingas. Tuo metu tėvai kuria verslus, vykdo savo veiklas ir mano, kad tai daro dėl vaikų.

Vaikas gali eiti į pačią paprasčiausią mokyklą ir išlaikyti savo psichinę sveikatą, jeigu jis turi gerą santykį su šeima. Jis grįžta į namus ir prie vakarienės susirinkusi šeima aptaria, kaip jiems sekasi, o savaitgalį jie kartu kažką veikia. Yra domimasi vaiku ir klausiama, ne kokį pažymį jis gavo mokykloje, o kaip jis jaučiasi, kas gero ar blogo jam nutiko šiandien. Rugsėjo 1-ąją visi skiria dėmesį savo vaikams, bendrauja, eina į kavines. Šiandien, kai kalbamės, yra rugsėjo 3 d. Klausimas, kokį rūpestį vaikai grįžę iš mokyklos randa namuose šiandien?