respublika.lt

Per Lietuvą slenka tylus genocidas visas tekstasnuotraukos (53)

2020 sausio mėn. 26 d. 13:40:02
Dalia BYČIENĖ

Nespėjome atsipeikėti nuo Alytaus padangų gaisro, trenkė žinia apie Kuršių marias nuodijantį vamzdį, o vos prieš savaitę sužinojome apie Neryje plūduriuojančias plastmasės šiukšles. Ko dar laukti? Ar kas nors valstybėje yra atsakingas už šias ekologines katastrofas? Kalbėjomės su Seimo Aplinkos apsaugos komiteto nariu Artūru SKARDŽIUMI.

×
nuotr. 12 nuotr.
Redakcijos archyvo nuotr.

 

„Alytuje „Ekologistikos“ sukelta katastrofa, nebuvo pirma mūsų krašte. 2002 m. didžiulis padangų gaisras buvo kilęs netoli Trakų istorinio nacionalinio parko teritorijos. Gerai prisimenu tą gaisrą, buvau tuomet akademinio irklavimo pirmojo pasaulinio čempionato organizacinio komiteto pirmininku. Suvažiavo atstovai iš 55 valstybių, geras oras ir staiga... gaisras, kurį neva įžiebė žaibas. Kokios buvo to gaisro pasekmės, galima tik spėti. Jos turėjo būti didelės, nes sudegė tūkstančiai padangų. Bet didelio rezonanso nebuvo. Žmonės sukvėpavo nuodus, suvalgė daržoves su dioksinais, sunkiaisiais metalais, gyvuliai nebuvo tiriami“, - apgailestauja A.Skardžius.

- Po šio gaisro tuometinis Aplinkos ministras Arūnas Kundrotas, regis, pripažino, kad būta ministerijos darbo broko, iš verslininko neišreikalauta pastatyti padangų perdirbimo įrenginius. Alytuje perdirbimo įrenginiai buvo pastatyti, bet padangos vis vien degė?

- Net po visų nelaimių atliekų tvarkymo sistemoje nėra kriterijaus, ką pripažinti sutvarkytomis atliekomis. Ką reiškia sutvarkymas? Ar padangų susmulkinimą įvairaus dydžio frakcijomis, metalo, padangų siūlų atskyrimą galima vadinti perdirbimu? Kiek galima tokių atskirtų produktų kaupti, niekur nereglamentuota. Jeigu smulkintų ir nesmulkintų kiekis turėtų atitikti bendrąjį kiekį, niekam nekiltų klausimų. Atliekų tvarkymo įstatyme tie kriterijai neapibrėžti. Ir tai specialiai buvo daroma, norint apeiti gamtosauginius reikalavimus.

- Teigiama, kad dalis Alytuje sudegusių padangų buvo įvežtos iš užsienio...

- Ne dalis, o dauguma. Faktai rodo. Ir ne tik „Ekologistika“ jas įsiveža. Nėra apskaitos, kokie kiekiai iš užsienio įsivežtų padangų dabar yra Lietuvoje. „Ekologistika“ iš užsienio įsiveždavo didelius kiekius padangų. Pagrindinis šios bendrovės verslas yra tarptautiniai pervežimai, todėl įsivežti padangas jiems nebuvo problema. Mano turimais duomenimis, nuo 2018 m. sausio 1 d. iki gaisro 75 proc. padangų jie buvo importavę ir tik 25 proc. pateko iš vietinės rinkos. Sutvarkyta buvo apie 15 proc., dalis kažkokiu pavidalu eksportuota, o visa kita - nurašyta. Lietuvą verslininkai pavertė sąvartynu, kad gautų ekonominę naudą. Padangų jie neperdirbo, gal šiek tiek pasmulkino, o pinigus už tų padangų sutvarkymą, greičiausiai, iš tų valstybių pasiėmė.

- Taigi „Ekologistika“ Alytų pavertė Europos šiukšlynu, kuris veikė pačiame miesto centre. Ir niekas jo nematė?!

- Aplinkos ministerija yra sukūrusi tokią labai keistą sistemą (biznelį), kurioje tvarkant atliekas dalyvauja tarpininkai tarp importuotojo ir gamintojo. Perdirbimo įrenginių nėra, todėl atliekos kaupiamos, piešiamos pažymos, kad jie sutvarkė tokį ir tokį kiekį. Už tai imami pinigai.

Tokia sistema nesukontroliuojama, korumpuota, o atliekos kaupiamos aikštelėse, apleistuose sandėliuose. Leidimai tvarkyti atliekas išduodami įmonėms, kurios neturi tvarkymo įrengimų. Galiausiai niekas nepatikrina, kaip tie įrengimai veikia, kiek valandų veikia, sunaudoja elektros. Imkime paprastą pavyzdį, automobilinius kuro ir tepalų filtrus. Jie turi būti išcentrifuguojami ir vežami į pavojingų atliekų deginimo įmonę „Toksika“. Dauguma išsunktų nuo alyvos filtrų nukeliauja į „Fortumą“, neturintį teisės deginti atliekų. Kur nusėda tam nepritaikytų filtrų praleisti furanai? Klaipėdiečių organizmuose.

- Vadinasi, visa Lietuva verčiama atliekų kaupimo vieta? Kas už tai atsakingas?

- Prisimenate, 2015 m. iš Airijos atplaukė laivas su trim tūkstančiais tonų šiukšlių neva išrūšiavimui, o jos buvo sudegintos „Fortum Klaipėda“ termofikacinėje elektrinėje. Pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus įvežti į Lietuvą atliekas iš kitų šalių deginimui yra draudžiama ir tokia veikla užtraukia baudžiamąją atsakomybę. „Fortume“ buvo kažkas iš pareigų atleistas, o iš aplinkosaugininkų niekam nė plaukas nenukrito. Mat „Fortumo“ atėjimą laimino pati prezidentė Dalia Grybauskaitė.

- Lietuvoje atrandamos tiksinčios ekologinės bombos ne pogrindyje gaminamos, bet to kažkodėl niekas nepastebi...

- Priminsiu prieš keliolika metų Utenos r. savivaldybėje susidariusią ekologinę situaciją, kurią sukėlė UAB „Ūrus“ ir Ko. Jie aikštelėse kaupė pavojingas medžiagas, ėmė už tai pinigus ir paskui neva bankrutavo. 2015 metų teismai pripažino, kad įmonė yra bankrutuojanti, paskirti administratoriai. Aplinkos ministerija, leidusi tokį procesą ir jo nekontroliavusi, dabar turės už savo lėšas (tai yra, mūsų visų) tas atliekas sutvarkyti. UAB „Ūrus“ ir Ko“ pasiėmė pinigus, kurie buvo sumokėti neva kaip galintiems sutvarkyti atliekas, ir juos nuplovė.

- Pasaulis žino, kaip greitai žūsta teršiami vandenys, ežerai. Ar tokių vandenų turime Lietuvoje?

- Vieną labai gerai žinau. 2004 m. netoli Švenčionėlių esanti grūdų perdirbimo įmonė už europinius pinigus buvo perorganizuota į salyklo gamyklą. Po metų visu pajėgumu pradėjusi veikti gamykla paleista be valymo įrenginių Sudotėlio ežerą pavertė kanalizacijos šuliniu bei užteršė su juo upeliu susisiekiančią vieną švariausių upių, Žeimeną.

Mane prie to ežero nusivežė šviesios atminties tuometinis žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimų centro vadovas Povilas Kindurys, nes Žeimenos žemupyje įkurtuose motininių lašišų veisimo cechuose ėmė gaišti lašišos. Jis niekaip nerado pas aplinkosaugininkus užtarimo. Žeimena buvo užteršta todėl, kad „Vilniaus vandenys“ leido „Maltosai“ prisijungti prie Švenčionėlių vandens nuotekų tinklų, kurie tuomet taip pat neturėjo valymo įrenginių. Aplinkosaugininkai pasirašė tą leidimą „Maltosai“ ir ji , kol pasistatė valymo įrenginius, nuodijo Sudotėlio ežerą, nuodijo Žeimeną.

2008 m. Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis Sudotėlio ežero būklė labai prasta, vanduo užterštas azoto ir fosforo medžiagomis, vanduo smirdi, ežero dugne yra susikaupęs kelių metrų dumblo sluoksnis. Įdomu, kas prie to prisidėjo? Nežinia už ką, už pinigus, gražias akis, aplinkosaugininkai nevykdė savo pareigos, o darė nusikaltimus žmonėms, Lietuvos gamtai.

- Nedrįsčiau nepasidomėti jūsų požiūriu į „Grigeo“ skandalą?

- Prieš dvi savaites Klaipėdos miesto savivaldybėje vyko Seimo aplinkos komiteto išvažiuojamasis posėdis. Tai, kad tą vamzdį surado, nėra mažiausio aplinkosaugininkų nuopelno. Klaipėdos vyriausioji prokurorė aiškiai pasakė, kad informacija gauta iš šalies. Nepasitikėdami Klaipėdos aplinkosaugininkais prokurorai pakvietė aplinkosaugininkus iš svetur ir jiems nesakė dėl kokio objekto kviečia. Jie tik atvažiavę į prokuratūrą sužinojo, kur važiuos.

Kiek verslininkui reikia turėti sąžinės dėl sutaupyto pusės milijono eurų nuodyti vaikus, bėgiojančius prie marių pliažuose? Tie teršalai pasklinda ir į jūrą, kaupiasi mikroorganizmuose. Mes tada klausėme, kodėl nėra nuotolinių skaitiklių. Jei galima nuo „Fortumo“ kamino realiame laike stebėti taršą, kodėl čia negalima? Įmonei, kuri nenori tiekti savo nuotekų centralizuotiems tinklams, turi būti privaloma pasistatyti nuotekų skaitiklį ir jį prijungti prie nuotolinio valdymo. „Lietuvos energija“ kiekvienos močiutės kaime sunaudojamą energiją seks nuotoliniu būdu ir valstybei tai atsieis 200 mln. eurų, kodėl tokie monstrai negali? Aplinkosaugininkai jiems leidžia turėti 11 vamzdžių. Kas žino, teka ar neteka kas tais vamzdžiais ir kur teka. Čia tas pat, kas neturint medžiotojo pažymėjimo ir licencijos sumedžioti žvėrį, vaikščioti su šautuvu po mišką ir tvirtinti, kad nesu brakonierius. Lietuvoje dabar prie to priėjome.

- Kas atsitiko per 30 nepriklausomybės metų, kad mes virtome savo žemės ir savo vaikų nuodytojais?


- Kas sukinėjo „Grigeo“ sklendes? Ar operatorius, tai daręs savo iniciatyva, žinodamas, kad galima sukinėti sklendes niekuo nerizikuojant, kad nebus nubaustas už žalą, kriminalinį nusikaltimą? Jis turėjo žinoti visą technologinį procesą. Savo noru jis nebūtų to daręs, o nežinoti negalėjo. Laukiniuose Vakaruose tokiems būtų surengtas linčo teismas, o mes „baudžiame“ nepirkdami tualetinio popieriaus. Valstybė, įvertinusi žalą, tokias įmones turėtų perimti savo nuosavybėn. Įdomu, ką sakys UNESCO?

Sistema, būtent didysis verslas, siekdamas maksimalios naudos, per visokius optimizavimus, centralizavimus, reformas aplinkosaugos sistemą padarė bedante. Kada sistema centralizuota, tu gali susitarti su vadovu. Vietiniai vadukai gali tik ateiti išgerti kavos, apie vizitą pranešę prieš dešimt dienų. Jie neturi jokių operatyvinių galių. Tai daugelį metų nepašalinama žala valstybei. Čia turi veikti visos operatyvinės veiklos statusą turinčios institucijos, turi būti informatoriai, kitos priemonės. Ir nereikia mums išgalvoti jokių sistemų, kaip iš tos balos išbristi. Kažką naujo tverdami vėl pramušime skylių, pro kurias landžios nesąžiningas verslas. Matau tik vieną išeitį, kaip sustabdyti per Lietuvą šliaužiantį tylųjį ekologinį genocidą. Mums tereikia pritaikyti sistemą, kurią per daugelį metų yra sukūrusios toliau pažengusios valstybės, su kuriomis mes esame toje pačioje Europos Sąjungoje. Bet kol kas mes iš ES perimame šiukšles, o ne gerąją praktiką.

Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (53)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • PAJAMOS: išankstiniais Finansų ministerijos duomenimis, šių metų sausio-liepos valstybės biudžetas ir savivaldybių biudžetai pajamų gavo 6,4 proc. (400,1 mln. eurų) mažiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu.
  • NURIEDĖJO: penktadienį netoli Prahos nuo bėgių nuriedėjo aštuoni prekinio traukinio vagonai; sužeisti du žmonės.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Dienos klausimas

Ar švęsite tradicinę Žolinės šventę?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kur dažniausiai perkate knygas?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+13+15 C

+17 +18C

 

+16 +18 C

 +18 +23 C

+19+27 C

 

+20 +27 C

1-3 m/s

2-4 m/s

 

1-3 m/s

       

Valiutų kursai

USD - 1.1833 PLN - 4.3968
RUB - 87.1809 CHF - 1.0784
GBP - 0.9037 NOK - 10.5148

Nuorodos