Karas keliuose be paliaubų

Pirmadienį Lietuvoje minėta Saugaus eismo diena. Jau keturioliktus metus. Tačiau nuo to kraujo mūsų keliuose ir gatvėse nesumažėjo. Nuo Nepriklausomybės atkūrimo eismo įvykiuose netekome daugiau žmonių, nei jų gyvena Plungės mieste.


Praėjęs savaitgalis netapo priežastimi pirmadienį šalyje minėtą Saugaus eismo dieną pasitikti labai liūdnai. Balandžio 3-5 dienomis įvykusiose avarijose nežuvo nė vienas žmogus. Bet sužeistų asmenų išvengti nepavyko. Trylikoje eismo įvykių nukentėjo 18 žmonių, tarp jų ir trys nepilnamečiai keleiviai.

Saugaus eismo diena į atmintinų dienų sąrašą įtraukta 2006 metais. Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininko Vytauto Grašio teigimu, pagrindinis jos tikslas - nė vieno nukentėjusio eismo dalyvio šalies keliuose.

„Eismo dalyvių kultūra - visuomenės kultūros sudėtinė dalis ir atspindys, o saugumas kelyje priklauso nuo kiekvieno iš mūsų. Protingumas - viena iš dorybių, įgalinanti kelyje būti dėmesingam, laikytis taisyklių, blaiviai vertinti eismo sąlygas, įvairiose situacijose rasti geriausią sprendimą, būti mandagiam, vengti rizikingų veiksmų, keliančių pavojų ne tik sau, bet ir kitiems. Atsakingumas ir teisingumas įpareigoja gerbti ne tik save, bet kitus, laikytis nustatytos tvarkos kelyje - Kelių eismo taisyklių, sąžiningai vertinti savo gebėjimą vairuoti transporto priemonę, nesėsti prie vairo neblaiviam“, - sakė V.Grašys.

Tačiau kol kas bejausmė statistika byloja, kad ne visi dalyvaujantys eisme yra linkę laikytis Kelių eismo taisyklių. Daugiau kaip 90 procentų avarijų įvyksta dėl daromų pažeidimų - neįvertinama reali situacija, viršijamas leistinas važiavimo greitis, neatsakingai manevruojama, nesilaikoma kelio ženklų reikalavimų, nepaisoma šviesoforo signalų, nenaudojamos saugos priemonės, kalbama mobiliojo ryšio priemonėmis, prie vairo sėdama išgėrus ir pan.

Viso to pasekmės yra labai skaudžios. Lietuvai atkūrus Nepriklausomybę, eismo įvykiuose žuvo per 17 400 žmonių, sužeista per 166 220 asmenų. Pagal žuvusiųjų skaičių (65), tenkantį vienam milijonui gyventojų, vis dar esame žemiau Europos Sąjungos vidurkio.

Pasidžiaugti galima tik tuo, jog per beveik du dešimtmečius Lietuva tapo absoliučia lydere ES pagal žuvusiųjų keliuose skaičiaus mažėjimą. Nuo 2001 metų, kai ES pirmą kartą iškėlė tikslą mažinti žuvusiųjų keliuose skaičių, iki 2018-ųjų mūsų šalis pasiekė geriausią rezultatą, aukų keliuose skaičių sumažindama 75,9 procentais.

Anot V.Grašio, tokių rezultatų padėjo pasiekti visa eilė kompleksinių priemonių. Bet atsipalaiduoti negalima nė akimirkai.

„Tempai, kaip viskas keičiasi, neturėtų mūsų tenkinti. Net vienas Lietuvos keliuose žuvęs žmogus verčia susirūpinti visas institucijas, atsakingas už eismo priežiūrą ir kontrolę. Privalome toliau kryptingai dirbti, jog neliktų eismo įvykių, kuriuose nukenčia žmonės. Dar tikrai yra kur pasitempti. Turime problemų su pėsčiaisiais, kurie visiškai nekreipia dėmesio į savo saugumą. Jie sudaro apie 40 procentų visų žuvusiųjų keliuose. Prie kiekvieno pėsčiojo policininko tikrai nepastatysime. Žmonės turi suvokti, jog nors ir yra pėstieji, taip pat turi paisyti Kelių eismo taisyklių ir saugotis“, - tikino V.Grašys.