Šią savaitę, penktadienį, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas skelbs sprendimą Darbo partijos vadinamosios "juodosios buhalterijos" byloje. Bylą mišri septynių kasacinio teismo teisėjų kolegija, sudaryta iš baudžiamųjų ir civilinių bylų teisėjų, ėmėsi nagrinėti spalio pabaigoje.
Generalinė prokuratūra kasacinį skundą Darbo partijos byloje  įteikė balandžio pabaigoje. Skunde prokurorai Aukščiausiojo Teismo prašė  įvertinti, ar Lietuvos apeliacinis teismas, nagrinėdamas nuteistųjų  nusikalstamas veikas dėl mokestinių prievolių išvengimo teikiant  valstybės įgaliotoms institucijoms - Valstybinei mokesčių inspekcijai ir  "Sodrai" - finansines deklaracijas su žinomai neteisingais duomenimis,  pagrįstai jas pripažino kvalifikuotinomis kaip neteisingų duomenų apie  pajamas, pelną ar turtą pateikimą, o ne kaip sukčiavimą.
 Kasaciniu skundu taip pat prašoma patikrinti, ar V. Uspaskicho atžvilgiu  nutraukiant bylą dėl suėjusių apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo  senaties terminų buvo tinkamai taikomos Baudžiamojo kodekso nuostatos.  Taip pat prašoma įvertinti, ar pagrįstai baudžiamoji byla nutraukta  juridinio asmens, tai yra Darbo partijos, atžvilgiu dėl jos  reorganizacijos, ar pagrįstas apeliacinio teismo sprendimas atsisakyti  taikyti turto konfiskavimo nuostatas ir iš Darbo partijos išieškoti jos  neteisėtai gautas ir partijos veikloje panaudotas pinigines lėšas - per 7  mln. eurų. 
 VMI ir prokurorai prašo panaikinti apeliacinės  instancijos teismo nuosprendį ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti šiam  teismui. Jau buvęs Darbo partijos vadovas Valentinas Mazuronis kasacinio  teismo prašo pakeisti žemesnių teismų sprendimus ir siekia, kad  partijai būtų grąžintos valstybės dotacijos. Savo ruožtu nuteistieji  siekia būti visiškai išteisinti, o byla nutraukta.
 Prokuroro  Sauliaus Versecko, Darbo partijos atstovo pirmininko V. Mazuronio,  Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Kontrolės  departamento direktoriaus Mariaus Žemgulio, nuteistųjų V. Uspaskicho, V.  Gapšio ir M. Liutkevičienės kasacinę baudžiamąją bylą nagrinėjo keturi  Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjai ir trys Civilinių bylų skyriaus  teisėjai. Procesui pirmininkavo teisėjas Viktoras Aidukas. Bylos  pranešėja - teisėja Rima Ažubalytė. 
 Lietuvos Aukščiausiasis  Teismas yra vienintelis kasacinis teismas įsiteisėjusiems bendrosios  kompetencijos teismų sprendimams peržiūrėti, kuris patikrina teismų  sprendimus teisės taikymo aspektu.
 ELTA primena, kad vasarį  Apeliacinis teismas buvusį Darbo partijos vadovą ir įkūrėją  europarlamentarą V. Uspaskichą, buvusį parlamentarą Seimo narį V. Gapšį  ir buvusią partijos finansininkę M. Liutkevičienę išteisino dėl  sukčiavimo, bet jie liko kalti dėl apgaulingo buhalterijos tvarkymo ir  privalėjo sumokėti atitinkamas baudas: V. Uspaskichas sumokėjo 190 MGL  (6 878,48 Eur) baudą, V. Gapšys - 100 MGL (3 620,25 Eur), o M.  Liutkevičienė - 160 MGL (5 792,4 Eur) dydžio baudą.
 Tuomet  apeliacinės instancijos teismas pakeitė 2013 m. liepą paskelbtą Vilniaus  apygardos teismo nuosprendį Darbo partijos byloje, kur už sukčiavimą ir  apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą V. Uspaskichui Vilniaus  apygardos teismas buvo skyręs ketverių metų laisvės atėmimo bausmę, o V.  Gapšiui - per 10 tūkst. eurų baudą.
 Iš šios bylos yra atskirta Seimo narės Vitalijos Vonžutaitės byla. 
 Spalį vykusiuose Seimo rinkimuose Darbo partija neperžengė 5 proc. barjero ir į parlamentą nepateko.