Žemaitaitis nemano, kad Paluckas turėtų atsisakyti Seimo nario mandato

„Aš manau, kad tikrai nereikia (atsisakyti mandato – ELTA). Aš nesuprantu, ką daro socialdemokratai. Panašu, kad socialdemokratai nusprendė užkasti Socialdemokratų partiją“, – trečiadienį sakė R. Žemaitaitis, pridurdamas, kad pastaruoju metu dalies socialdemokratų retorika yra keista. 

„Aš laikausi visiškai kitos pozicijos. Jeigu jūs čia pradėsite dėlioti mandatus, o žmonės suteikė jam (teisę – ELTA) būti ir atstovauti… Ne V. Andriukaitis gali nuspręsti, kas gali būti Seime. Kažkodėl V. Andriukaitis nesiūlo Seimo, tarybos nariams, merams, socialdemokratams, kuriems yra pareikšti įtarimai bylose, atsisakyti mero ar tarybos nario mandato“, – sakė jis. 

Raginimą G. Paluckui atsisakyti parlamentaro mandato V. Andriukaitis išreiškė po to, kai politiką antradienį dar kartą kaip specialųjį liudytoją ikiteisminiame tyrime dėl piktnaudžiavimo ir neteisėto praturtėjimo apklausė Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT). 

Tuo metu ministrė pirmininkė Inga Ruginienė pirmadienį teigė, kad ekspremjeras turėtų apsvarstyti savo narystės partijoje stabdymą. 

Seimo pirmininkas Juozas Olekas antradienį Eltai teigė, kad tam tikras G. Palucko atsiribojimas nuo partinės veiklos apsaugotų LSDP nuo galimai metamo šešėlio. 

Pats ekspremjeras sakė esąs ramus bei tikino, jog įvertins tiek I. Ruginienės, tiek parlamento vadovo raginimus. 

Atsistatydino po viešojoje erdvėje pasirodžiusių žurnalistinių tyrimų

Pernai vasarą viešojoje erdvėje pasirodžius žurnalistiniams tyrimams apie G. Palucką bei jo praeitį, verslo ryšius, įtartinus sandorius, liepos pabaigoje socialdemokratas nusprendė atsistatydinti iš ministro pirmininko pareigų. 

Dar praėjusių metų gegužės pabaigoje tiriamosios žurnalistikos centras „Siena“ bei „Laisvės TV“ pranešė, kad iš dalies premjerui priklausanti įmonė „Garnis“ G. Paluckui jau einant ministro pirmininko pareigas gavo lengvatinę 200 tūkst. eurų paskolą iš nacionalinio plėtros banko ILTE.

Antroji „Sienos“ ir „Laisvės TV“ tyrimo dalis kėlė klausimus dėl iki 2018 m. Vyriausybės vadovo valdytos ežerų dugnų topografijos aplikaciją vysčiusios įmonės „Sagerta“ gautų ir negrąžintų šimtatūkstantinių paskolų iš bendrovės „Uni Trading“, siejamos su verslininku Darijumi Vilčinsku. Be to, skelbta, kad 2012 m. būsimasis premjeras iš verslininko vadovaujamos įmonės įsigijo 223 tūkst. eurų vertės būstą sostinės Verkių regioninio parko teritorijoje. Nors G. Paluckas neigė turėjęs verslo santykių su D. Vilčinsku, pastarasis vėliau „Verslo žinioms“ pripažino investavęs į socialdemokrato bendrovę.

Netrukus pasirodė ir trečiasis tyrimas – „Siena“ ir „Laisvės TV“ išsiaiškino, kad 2012 m. Kipro įmonė G. Paluckui sostinės centre pigiai pardavė butą sklype, kurį suformavo pats politikas, eidamas Vilniaus savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas.

Vėliau paaiškėjo, kad G. Paluckas tik visai neseniai atlygino dar 2012 m. vadinamoje „žiurkių byloje“ priteistą žalą Vilniaus miesto savivaldybei – paskutinius 4,9 tūkst. eurų iš 16,5 tūkst. priteistos sumos politikas sumokėjo šių metų liepos 8 d. 

Apie G. Palucko praeitį skelbė ir kanalo „Redakcija“ žurnalistai. Tyrime pažymėta, kad socialdemokratų lyderis 2009 m. įsigijo žemės sklypą Vilniaus Laurų gatvėje, kuriame, kaip vėliau nutarė teismas, buvo neteisėtai privatizuotas valstybei priklausantis miškas. Be to, sklypas buvo suformuotas žemes sovietmečiu praradusių žmonių nuosavybės atkūrimui, tačiau netrukus pateko į premjero ir Genovaitės Arlauskienės rankas.

Galiausiai, visuomenininkas Andrius Tapinas pranešė, kad premjero G. Palucko brolienės Virginijos Paluckienės bendrovė „Dankora“ gavo europinę paramą, kurios didžiąją dalį išleido perkant iš ministrui pirmininkui dalinai priklausančios įmonės „Garnis“.