respublika.lt
 

Valdžios referendumą apmokėsime visinuotraukos (36)

2019 balandžio mėn. 23 d. 18:51:00
Justina GAFUROVA

Artėjant referendumui dėl dvigubos pilietybės, prasidėjo ir vadinamoji viešinimo programa. Paprastai tariant, reklama atvykti į referendumą ir išsakyti savo nuomonę. Tik reklamose apie dvigubą ar net keliagubą pilietybę jau nebekalbama. Sakoma, jog balsuosime už pilietybės išsaugojimą. Toks nuomonės formavimas mokesčių mokėtojams kainuos 230 tūkst. eurų. Palyginimui - 2014 m. vykusiam referendumui dėl žemės pardavimo tokiam viešinimui buvo numatyta lygiai 0 litų.

×
nuotr. 10 nuotr.
Rimo Valeikio pieš.

 

Piliečių inicijuotam žemės referendumui 2014 m. buvo skirtas 3,916 mln. eurų arba tuomet dar 13,52 mln. litų biudžetas, kurio didžiausia dalis - per 2,896 mln. eurų (10 mln. litų) buvo skirta rinkimų komisijų darbo užmokesčiui. Likusi suma buvo panaudota biuleteniams spausdinti, ryšio paslaugoms ir pan. Kaip Vyriausiąją rinkimų komisiją įpareigoja įstatymas, referendumui buvo skirtas LRT eteris, kuriame visuomenė buvo informuojama apie artėjantį referendumą. Taip bus ir šiemet. Tačiau prie tą pačią dieną vyksiančių referendumų ir prezidento rinkimų biudžeto, siekiančio 9,812 mln. eurų, papildomai Vyriausybė organizuoja reklamos kampaniją vien dvigubos pilietybės referendumui.

Netikslumus žada ištaisyti

Pasirodo, papildomą finansavimą Pilietybės išsaugojimo referendumo viešinimui numatė pats Seimas, tvirtindamas referendumo paskelbimą. Viešinimą patikėjo Vyriausybės kanceliarijai. Ji patikino „Vakaro žinias“, kad tam yra paskirta 230 tūkst. eurų suma. Pinigai jau paskirstyti, sutartys pasirašytos. Skirtingos įmonės atsakingos už reklamą socialiniuose tinkluose, internetinėje žiniasklaidoje, lauko reklamas ir ne tik. Taip pat referendumui sukurta interneto svetainė pilietybesvarbu.lt, kurioje galima rasti ir oficialų viešinimo vaizdo klipą. Jame sakoma, kad referendume turėsime atsakyti į klausimą: „Ar išliks Lietuvos piliečiais į NATO ir Europos šalis gyventi išvykę lietuviai? Spręskime visi: taip arba ne.“ Galima pamanyti, jog į minėtas šalis išvykę lietuviai praranda pilietybę ir dabar visi balsuosime, kad taip nebūtų. Nors tai nėra tiesa. Iš tiesų referendume balsuosime, ar piliečiai, nusprendę tapti užsienio šalių piliečiais, gali likti ir Lietuvos piliečiais, taip turėdami dvi ar daugiau pilietybių.

Su tuo sutiko ir Seimo vicepirmininkė Rima Baškienė. „Manau, reikėtų išsamesnio paaiškinimo, jog klausiama, ar galimos dvi pilietybės. Žmonėms turi būti aišku, kad tokiu atveju žmogus bus tuo pačiu ir Lietuvos, ir kitos šalies pilietis. Turi būti pasakoma taip, kad niekam nekiltų abejonių. Ačiū, jūsų pastaba labai teisinga. Seimas yra atsakingas už Seime priimtų sprendimų įgyvendinimą, todėl tikrai sureaguosime“, - „Vakaro žinias“ patikino R.Baškienė.

Parlamentarė pripažino, jog 2014 m. rengiant referendumą dėl žemės pardavimo iniciatyvos skirti papildomą biudžetą referendumo viešinimui Seime nekilo: „Taip, 2014 m. tokio finansavimo nebuvo skirta. Matyt, tokios spragos skatina dabar elgtis kitaip ir tikėtis, kad ne tik šiam, bet ir ateities referendumams būtų skirtas papildomas finansavimas viešinimui.“

Pastebi šališkumą

„Vakaro žinių“ kalbintas Seimo narys, 2014 m. ėjęs premjero pareigas, Algirdas Butkevičius, kritiškai vertino referendumo dėl dvigubos pilietybės viešinimą. „Dalyviai, dalyvaujantys viešinimo programoje, pasisako aiškiai nuteikiant visuomenę, kaip jie turėtų elgtis, atėję prie balsadėžių. Per stiprią reklamą gali suformuoti daugelio visuomenės narių nuomonę. Didele dalimi rinkimuose žmonės vadovaujasi emocija, o ją suformuoja tokios viešųjų ryšių kompanijos“, - sakė A.Butkevičius.

Jis pripažino, kad 2014 m. nekilo minčių skirti papildomo finansavimo referendumo dėl žemės pardavimo viešinimui. Paklaustas, ar žemė politikams mažiau svarbi, parlamentaras paprieštaravo: „Man svarbiau yra žemė. Ji yra didžiulis turtas, ji sukuria darbo vietas, pajamas, žemės vertė kasmet tik didėja.“ Priminus, kad tuometis premjeras ir pats kategoriškai kritikavo referendumą ir jo iniciatorius, A.Butkevičius atsakė, kad kitaip elgtis negalėjo: „Toks buvo priimtas politinis sprendimas. Esame ES nariai ir būtume sulaukę galimai rimtų sankcijų, kad pažeidžiame susitarimą dėl stojimo į ES. Prieš Lietuvą būtų pradėtos tam tikros procedūros. Mes informuodavome visuomenę, kokie yra Lietuvos įsipareigojimai ES.“

Politikas neslėpė, jog įvertinus šias aplinkybes, sakyti, kad referendumai organizuojami vienodomis sąlygomis, nepavyksta: „Atsakant trumpai, palyginus buvusį referendumą su šiuo, taip, sudarytos skirtingos sąlygos.“

Situaciją komentuoja viena iš 2014 m. vykusio žemės referendumo iniciatorių Rima LAIMIKIENĖ:

- Ar 2014 m., rengiantis referendumui dėl žemės pardavimo užsieniečiams, sulaukėte pagalbos iš Seimo ar Vyriausybės viešinant referendumą?

- Nieko panašaus nebuvo. Apie žemės referendumą viešai buvo tylima arba skleidžiama propaganda. Negana to, referendumas, kurį ir mes siūlėme rengti su prezidento rinkimais, buvo nukeltas į vasaros vidurį ir surengtas vienas. Dvigubos pilietybės referendumui priešingai - pavyko būti surengtam su rinkimais, prie jo dar prikergtas referendumas dėl Seimo narių skaičiaus sumažinimo. Kad kuo daugiau žmonių ateitų. Visa tai yra ne kas kita, kaip papildoma reklama.

Rengiantis žemės referendumui 2014 m., vietoj pagalbos buvome netgi kaltinami, kad štai mūsų užgaidos valstybei kelis milijonus kainuos. Jokių klipų, jokios reklamos. Be to, buvome kaltinami, kad ketiname Lietuvą supykdyti su ES, o ši juk mus maitina pinigais. Bet įstatymuose numatyta, kad žmonės gali pareikšti savo nuomonę. Kitos šalys šia galimybe naudojasi, bet apie tai Lietuvoje nutylima.

- Viešinimu teko rūpintis iš savo kišenės?

- Taip ir buvo. Viskas, ką pavyko padaryti, buvo geros valios žmonių pastangų dėka. Kas mokėjo maketuoti, padėjo kurti informacinius lankstinukus, kažkas padėjo atspausdinti. Tokių geradarių radosi visoje Lietuvoje. Mums buvo liepta tikslinti apie 7000 parašų. Pavyzdžiui, teko važiuoti dar kartą pas žmones, kad prie savo parašyto adreso nurodytų žodį „Vilnius“. Vienas žmogus prirašė ne tik miestą, bet ir šalį - Lietuvą - pridurdamas: „kad jums nereikėtų trečią kartą pas mane važiuoti“. Tuo metu įvairiuose rajonuose žmonės buvo kviečiami į policijos komisariatus, keltos bylos dėl parašų klastojimo. Viso to rezultatas buvo, kad į referendumą atėjo ir siūlomam įstatymui pritarė mažiau žmonių nei buvo surinkta parašų. Žmonės išsigando tokių valdžios priemonių.

- Iš valstybės pusės buvo skirta tik tiek, kiek priklauso - LRT eteris?

- Taip, buvo LRT eteris, kurį skirti įpareigoja įstatymas. Kai tavęs niekas nekviečia į laidas, pats neturi galimybės jų transliuoti žmonėms, dvi ar kelios skirtos laidos nėra pakankamos supažindinti visuomenę su tavo skleidžiama idėja. Nes iki jų jau parodyta gausybė laidų, prieštaraujančių referendumo iniciatyvai. Kiek lieka laiko debatuose išsakyti savo argumentus visuomenei, kai oponuojantys antrina vedėjui, o vedėjas kalba monologus. Tai labiau priminė šou, kuriuo buvo siekiama parodyti mus kvaileliais ir marginalais. Galėjom pjauti pilvus, ištraukti širdis, atiduoti žmonėms, ir tai kaži, ar jie būtų mumis patikėję.

Dabartiniuose reklaminiuose klipuose matyti ne informavimas, o raginimas balsuoti už dvigubą pilietybę, kuri dabar skambiai pavadinta „pilietybės išsaugojimu“. Kviečiami tam tikri žmonės, kalbama su tokia potekste, lyg nepritariantys dvigubai pilietybei yra kažkokie valstybės priešai, prieš savo brolius lietuvius.

Jau dabar atviru tekstu aiškinama, kad jei šiemet referendumas neįvyks, galima bus keisti įstatymus ir rengti referendumą tol, kol jis įvyks. O žemė buvo nesvarbi. Briuseliui nereikėjo tokio referendumo. Tokio, kuris rengiamas dabar, reikia. Stebint dabartinį viešinimą, darosi baisu, kaip mes bandome vaidinti demokratiją. Šių referendumų palyginimas leidžia suprasti, kaip valdžia organizuoja referendumus, kurie jiems neparankūs, ir tuos, kuriuos jiems reikia „prastumti“.

Pasidalink: Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (36)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • LAIKINAI: antradienį Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus pareigas laikinai pradėjo eiti Karolis Mickevičius.
  • PASKYRĖ: Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto Informatikos instituto profesorius Romas Baronas tapo Lietuvos mokslo tarybos pirmininku.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
VZ LOGO 4

Dienos klausimas

Ar reikalingas dar vienas referendumas dėl dvigubos pilietybės įteisinimo?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar jau pasipuošėte namus šventėms?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+5 +8 C

+5 +6 C

 

+2 +4 C

+8 +9 C

+7 +8 C

 

 +4 +6 C

0-4 m/s

0-5 m/s

 

1-6 m/s

 

Valiutų kursai

USD - 1.1061 PLN - 4.2915
RUB - 70.6242 CHF - 1.0960
GBP - 0.8533 NOK - 10.0860