Vaikus atėmė dėl paauglės prisiminimo

Negandos į Juknių šeimos namus pasibeldė po to, kai paauglė pasiprašė laikinai pagyventi pas Rūtos mamą, dukros močiutę. „Jai nepatiko namuose taikomos taisyklės, jog po 22 valandos namuose nebegalima prisijungti prie interneto. Sulaukdavau kaltinimų, kad jos nemyliu. Buvo skaudu girdėti tokius dukros žodžius, tačiau stengėmės, kaip galėjome. Supratome paauglišką norą maištauti, todėl dukrai paprašius pagyventi pas močiutę, sutikome“, - pasakoja Rūta ir priduria, jeigu būtų žinojusi, kuo tai baigsis, nieku gyvu nebūtų sutikusi išleisti dukros. Nepraėjus nė mėnesiui, Rūtos mama kreipėsi į institucijas, prašydama suteikti jai globėjos statusą. Tarnyboms pasiteiravus, kodėl paauglė negyvena su tėvais, ši patikino, kad tėvų namai jai nemieli, o mama jos nemyli. Paklausta, galbūt tėvai auklėja, naudodami smurtą, mergina prisiminė atvejį, kai prieš 4-5 metus mama dukrą sudrausmino rykšte. Tarnyboms dukra papasakojo, esą ir jaunesnis brolis namuose patiria smurtą - mama pakelia balsą, reikalaudama ruoštis mokslams. „Nors dukra nėra buvusi nė karto kambaryje tuo metu, kai aš su jaunesniu sūnumi ruošdavau pamokas“, - sako Rūta.

Tokio liudijimo tarnyboms pakako. Kovo 29 d., likus kelioms dienoms iki Velykų, į Juknių namus su švyturėliais prisistatė policijos pareigūnai, o iš paskos ir vaiko teisių specialistai. Buvo nustatyta, kad abu tėvai namuose blaivūs. „Nesipriešinome pareigūnams, priėmėme specialistus ir šiems pasakius, kad nori pasikalbėti su vaiku, sutikome“, - lemtingos dienos įvykius prisimena Rūta. Po pokalbio su vaiku tėvams buvo pasakyta, kad sūnų tarnybos turi pasiimti su savimi. Kaip atsimena Rūta, be jokių paaiškinimų. „Buvo pasakyta, kad vaikas nesiskundžia, jog būtų mušamas, žymių taip pat nėra. Tačiau esą gautas skundas, kad smurtas šeimoje visgi buvo panaudotas prieš 5 metus. Mums buvo pasakyta, kad vaikas bus paimtas ir nuvežtas močiutei. Policijoje apklausti buvome tik po dviejų savaičių. Tik tada sužinojome, kad mums iškelta baudžiamoji byla. Abu buvome apkaltinti smurtu prieš dukrą, o aš dar ir smurtu prieš sūnų. Laikinoji globa vaikams paskirta buvo jau kitą dieną po paėmimo?“ - pasakojo mama.

Prasidėjo ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje. Jo metu apklausiami vaikai davė skirtingus parodymus. Tėvai stebėjo, kaip vienoje apklausoje sūnus pasakojo nepatiriantis smurto namuose, tačiau 16-metė dukra tikino priešingai. „Iš jos pasakojimų, galima pagalvoti, kad mes nuolat abu vaikus mušdavome“, - graudinasi Rūta. Ji prisipažįsta, kad tas vienkartinis atvejis prieš kelerius metus, apie kurį tarnyboms pasakė dukra, - tiesa. Tačiau ar tai reiškia, kad šiandien tėvai neturi teisės matytis su savo vaikais? Teismas taiko kardomąją priemonę neieškoti ryšio su vaikais. „Dabar turime laukti teisminės psichologinės ekspertizės. Jau birželio mėnesį buvo pasakyta, kad ji numatyta tik 2019 m. sausio 31 d. Vaikai bus dar kartą apklausti, bus aiškinamasi, ar kuris nors iš jų linkęs meluoti. Aš suprantu, kad už tą vienkartinį atvejį turėsime atsakyti pagal numatytus teisės aktus. Neprieštarauju. Tačiau argi vaikus reikėjo paimti, argi jiems buvo bent kokia grėsmė gyvybei? Negalime vaikams nei paskambinti, nei parašyti. Prokuratūrai pateikėme jau 3 skundus, visi jie buvo atmesti, o mano mama pati pasakojo, kad su prokurore bendrauja mobiliuoju telefonu. Kaip draugės?“ - užsitęsusiu teisminiu procesu piktinasi mama. Jei teismas nuspręstų pripažinti tėvus kaltais, jų laukia bauda, lygtinumas arba laisvės atėmimas.

Rūta sako abejojanti, ar vaikai iš jų šeimos paimti pagrįstai. Be to, Rūta tikina, kad tarnybos nepasidomėjo, kokią aplinką močiutė sukurs vaikams: „Mes nuo pradžių bendravome su tarnybomis, dėl nieko nesiginčijome, lankome pozityvios tėvystės kursus, bendraujame su psichologais, persiunčiame vaikams pinigų. Nežinau, kodėl nebuvo pasidomėta mūsų aplinka, ar nebuvo galima bent mokykloje pasiteirauti, kaip vaikus mes auklėjome, ar tikrai naudojame smurtą. Gyvendama atskirai dukra bandė persipjauti venas, susirgo depresija. O sūnui mano mama norėjo „sutvarkyti“ invalidumą. Iki 5 metų sūnus sirgo sunkiu laringitu, dūsdavo. Nedarbingumą per metus tekdavo imti po 4 kartus, ne kartą gulėjome ligoninėje. Todėl sūnus turi raidos sutrikimą, o močiutė atidavė jį mėnesiui į psichiatrinę ligoninę ir ketino uždaryti į internatinę mokyklą. Ji net uždraudė gydytojams teikti mums informaciją apie vaikų būklę. Visaip bandoma įrodyti, kad mes neprižiūrėjome vaikų. Nors mano mama ir pati neaugino dviejų savo vaikų, iki šiol moka kažkada nemokėtus alimentus. Iš tų pinigų, kuriuos gauna kaip globėja. Nesuprantu, kodėl specialistai neatsižvelgia į tokius faktus, kodėl mūsų niekas negirdi?“

Pasidomėti aplinka nepasivargino

Mamai pritaria ir Pakruojo rajono Žeimelio gimnazijos socialinė pedagogė Daiva Ožalaitė. Iki vaikų paėmimo abu jie lankė šią mokyklą. Specialistė sako niekada nemačiusi signalų, kad vaikai namuose patirtų smurtą ar būtų neprižiūrimi: „Abu šeimos vaikai buvo mylimi, sakyčiau, netgi lepinami. Jaunesnis berniukas gal buvo kiek jautresnis, jam reikėdavo daugiau dėmesio. Tikrai nebuvo jokių požymių, kad vaikai patirtų smurtą. Pamatęs mamą, vaikas bėgdavo koridoriumi jai į glėbį.

Kad paauglė nepatenkinta gyvenimu namuose, matėme ir mes. Manau, jeigu tik prasidėjus šiai situacijai, su šeima dirbę specialistai būtų peržiūrėję paauglės socialinių tinklų anketas, patys būtų supratę, kad mergaitės norai buvo labai dideli. Deja, paprastam kaimo žmogui jie sunkiai patenkinami. Aš suprantu, kad močiutė patikėjo anūke, tačiau reikia suprasti, kad paaugliai moka manipuliuoti, siekdami savo tikslų. Manau, vien paauglės skundo neturėtų pakakti, situacija turi būti tiriama. Kodėl nebuvo pasiteirauta net mokykloje, kaip mes, dirbdami kasdien su šiais vaikais, vertiname situaciją? Dabar panašu, kad vaikai paimti be jokio tyrimo ir papildomų įrodymų. Įdomu, ar bus pasidomėta ir močiute, kuri dabar augina anūkę? Kiek žinom mes, vietiniai žmonės, ji ir pati augino ne visus savo vaikus, nes mėgo palaidą gyvenimo būdą.“

D.Ožalaitė sako nesuprantanti, ko siekia tokia teisinė sistema, žalojanti šeimas: „Dabar jaunesnysis Juknių sūnus gyvena jau pas trečius globėjus. Močiutė atsisakė ilgiau prižiūrėti jaunėlį, pasiliko globoti tik paauglę anūkę. Pas svetimus gyvenantis vaikas kiekvieną rytą verkia ir prašo mamos. Vaikas, kuriam sunku adaptuotis, dabar perkeltas į kitą mokymo įstaigą. Kaži ar kas nors įvertino, kaip šie pasikeitimai paveiks vaiką?“

Daugiau žalos, nei naudos

Juknių šeimos tėvus teisme ginanti advokatė Vilma Volkovienė „Vakaro žinioms“ sakė ketinanti skųsti ilgai užsitęsusį teisminį procesą. „Manau, procesas vyksta neproporcingai per ilgai. Kai bylose dalyvauja vaikai, tyrimas turėtų būti atliekamas operatyviau. Taip pat manau, kad pritaikytos tiek baudžiamojo poveikio, tiek administracinės priemonės, paimant vaikus iš šeimos, nėra adekvačios ir proporcingos šioje situacijoje. Taikomos priemonės nepasiekia tikslų, nepasiekia tų teisinių gėrių, kuriuos turėtų užtikrinti teisės aktai. Net įvertinant patį blogiausią scenarijų, kuriuo galėtų baigtis byla, bet kokiu atveju žala vaikams ir šeimai bus padaryta daug didesnė nei nuosprendžiu siekiami tikslai apsaugoti nukentėjusius. Šiuo metu yra apskųsta tyrimo teisėjo nutartis dėl kardomosios priemonės pratęsimo“, - žurnalistams sakė tėvų atstovė. Advokatė skeptiškai vertina ir tai, kad baudžiamasis procesas pradedamas gavus paauglio skundą dėl kažkada įvykusios situacijos: „Tai neįvyko nei vakar, nei užvakar, nei tuo metu, kai buvo gautas pranešimas apie pradėtą ikiteisminį tyrimą. Nuo galimo įvykio jau praėjo keleri metai. Manau, tai aplinkybės, kurios turėtų būti vertinamos kritiškai.“

Kita pusė

„Vakaro žinioms“ pavyko susisiekti ir su Pakruojo Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Egle Koskute. Išgirdusi klausimus, specialistė suskubo pasakyti, kad šiuo metu atostogauja ir neatsimena, kas yra atsakingas už Juknių šeimos istoriją. Specialistė patarė visais klausimais kreiptis į Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovę spaudai. Esą atskiri specialistai, kurie, tikėtina, geriau žino savo rajono situaciją, su žiniasklaida nebendrauja. Kreipėmės į tarnybą, prašydami pasidomėti, ar Juknių šeimos atveju regioninio skyriaus specialistai tikrai elgėsi pagal įstatymą. Beje, su žiniasklaida galimai bendrauti nenori ir šiuo metu Rūtos paauglę dukrą globojanti močiutė. Prisiskambinus jos mobiliuoju telefonu, ragelį pakėlusi moteris patikino, jog čia ne tas žmogus, kurio žurnalistai ieško.

Šiandien vakare Vilniuje organizuojamas mitingas, kuriame bus prašoma Lino Kukuraičio ministerijos įgyvendinamą reformą peržiūrėti ir užkirsti kelią specialistų savivalei.