1 nuotr.Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidentui Donaldui Trumpui ir vėl pareiškus pretenzijas į Grenlandiją, šalies vadovo Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė sako, jog Vašingtonas šiuo klausimu privalo laikytis tarptautinės teisės principų.
Be to, pabrėžė ji, Grenlandija neginčytinai ir toliau išlieka Danijos dalimi.
„Galvojame, kad tarptautinė teisė turi būti gerbiama ir Grenlandija šiuo metu, nors ir autonominė, tačiau yra Danijos Karalystės dalis ir čia turėtų būti padėtas taškas“, – „Žinių radijui“ komentavo A. Skaisgirytė.
„Žinoma, amerikiečiai gali investuoti į Grenlandiją, ką ne kartą ir Danijos premjerė yra pasakiusi – kviestų investuoti, kviestų verslą plėtoti ir panašiai. Amerikiečiai gali būti Grenlandijoje ir kai kuriais kitais būdais, turbūt pelningesniais, negu naudojant paprastą karinę jėgą “, – pridūrė ji.
Grenlandija galėtų prisijungti prie ES
Tuo metu vertindama buvusio užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio siūlymą, jog Grenlandija vėl galėtų tapti Europos Sąjungos (ES) nare, A. Skaisgirytė tikino, kad toks scenarijus įmanomas. Vis tik, šalies vadovo patarėja abejoja, ar ES būtų pajėgi konflikto atveju salą apginti.
„Grenlandija tikrai galėtų prisijungti prie Europos Sąjungos. Dabar tai yra išimtis, lyg ir, bet tai priklauso nuo Grenlandijos ir nuo Danijos, pirmiausia, nuo jų norų ir galimybių tą padaryti“, – antradienį teigė šalies vadovo patarėja.
„Ar Europos Sąjunga apgintų nuo ko nors Grenlandiją? Kol kas Europos Sąjunga tokių pajėgumų neturi ir čia mes vėl atsiremiame į JAV buvimą Europoje“, – tęsė ji.
Kaip skelbta, D. Trumpas sausio 4 d. dar kartą pakartojo JAV pretenzijas į NATO sąjungininkei Danijai priklausančią Grenlandiją, interviu žurnalui „The Atlantic“ pareikšdamas, kad „mums tikrai reikia Grenlandijos, būtinai“.
Savo ruožtu reaguodama į tokius D. Trumpo pareiškimus, Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen teigė, jog Jungtinės Valstijos „visiškai neturi teisės“ aneksuoti jokios Danijos karalystės dalies.
Ji paragino JAV „nutraukti grasinimus istoriškai artimai sąjungininkei ir kitai šaliai bei žmonėms, aiškiai pasakiusiems, kad jie nėra parduodami“.
Tuo metu palaikymą Danijai, griežtai atmesdamos JAV pretenzijas Grenlandijai, išreiškė Šiaurės šalys. Pirmadienį solidarumą su Danija išreiškė ir Prancūzija, Didžioji Britanija.
Savo ruožtu Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys vylėsi, jog šis klausimas bus išspręstas tarptautinės teisės rėmuose, diskutuojant su sąjungininkais.
Buvęs užsienio reikalų ministras G. Landsbergis teigė, kad į D. Trumpo grasinimus vertėtų reaguoti rimtai, o ES atsakas šiuo atžvilgiu yra itin svarbus.
Vienas iš situacijos sprendimo būdų, anot G. Landsbergio, galėtų būti galimybė Grenlandijai vėl tapti ES nare.
Po 1982 m. referendumo Grenlandija 1985 m. išstojo iš Europos ekonominės bendrijos (dabartinės ES), į kurią, kartu su Danija, buvo prisijungusi 1973 m.
