Teisę atsiskaityti grynaisiais turi ginti Konstitucija

Jungtinėse Amerikos Valstijose net nedrįstama bandyti riboti atsiskaitymus grynaisiais.
2025 m. balandžio 14 d. Vengrijos parlamentas priėmė Pagrindinio Įstatymo 15-ąją pataisą, nustatančią, kad teisę atsiskaityti grynaisiais pinigais kaip fundamentalią teisę. Pataisa įsigaliojo iškart, kai kurios jos nuostatos pradės galioti vėliau (pvz. susijusios su administravimu, teismais). Nuo 2025 m. liepos 1 d. verslai privalo sudaryti galimybę pirkėjams atsiskaityti grynaisiais, nebent būtų teisinių išimčių (pvz. tik internetu vykdomos paslaugos, tam tikros automatizuotos parduotuvės ir pan.).

Pataisa pakeitė esamą nuostatą apie nuosavybę - Vengrijos Pagrindinio Įstatymo reikalavimas, kad „visi turi teisę turėti ir paveldėti nuosavybę" papildytas nuostata: „ir atsiskaityti grynaisiais pinigais". Tai reiškia, kad teisė mokėti grynaisiais tapo dalimi nuosavybės teisės nuostatų. Mūsų siūloma Lietuvos Konstitucijos pataisa taip pat yra dėl asmens nuosavybės teisių gynimo.
Jei kam dėl propagandinių klišių ar vengrų kalbos nemokėjimo nepatinka Vengrijos pavyzdys, pažiūrėkime į Šveicariją.

Šveicarijos CHF1000 yra didžiausios lėšų sumos banknotas pasaulyje. Atsiskaitymai grynaisiais neribojami, tik mokant virš 100 000 Šveicarijos frankų (CHF) , reikia identifikuoti save, t. y. mokėtoją, o Šveicarijos muitinei pareikalavus, jei veži per šios šalies sieną daugiau kaip 10 000 CHF, turi identifikuoti save ir nurodyti lėšų kilmę bei panaudojimo paskirtį.

Europos Sąjungoje atsiskaitymų grynaisiais neriboja Austrija, Kipras ir Liuksemburgas. Europos Parlamentas siekia, kad nuo 2027 metų atsiskaitymai grynaisiais neviršytų 10 000 Eur.
Lietuva, uolus tarybinių laikų mentaliteto „pionierius", susinaikinimo lenktynėse - pirmaujančiųjų grupėje.

Nuo 2022 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo nuostatos, pagal kurias ir fiziniai, ir juridiniai asmenys atsiskaitymus ir mokėjimus pagal sandorius gali atlikti grynaisiais pinigais, jeigu jie neviršija 5 000 Eur. sumos.

Tačiau Lietuva dar turi ką vytis, kad taptų absoliučiu lyderiu, nes Prancūzijoje ir Italijoje leidžiami tik iki 1000 Eur atsiskaitymai grynaisiais, o Graikijoje - iki 500 Eur. Matyt, todėl, kad 2015 metais, euro zonos valstybėms praklupdžius prasiskolinusią Graikiją, ji buvo priversta imtis griežtų taupymo priemonių, išparduoti strateginius objektus ir pan.

Tačiau kodėl Šveicarijos Centrinis bankas laikosi kitokios politikos? Pagal šio Centrinio banko tyrimus, 95 proc. Šveicarijos piliečių pasisako už grynųjų pinigų atsiskaitymų išsaugojimą. 2024 m. pabaigoje Šveicarijos CB pradėjo ruošti naujų eskizų grynųjų banknotų išleidimą.

Šveicarijos Laisvės Judėjimas įregistravo ir surinko reikiamą piliečių parašų skaičių referendumo iniciatyvai dėl atsiskaitymų grynaisiais garantijos įtvirtinimo Šveicarijos Konstitucijoje. Šveicarijos Vyriausybė (tai ne vargšės Lietuvos valdžia, paniškai bijanti bet kokio ne jos sankcionuoto referendumo) pateikė kontr-siūlymą, kuriam žemesnieji parlamento rūmai š. m. kovo mėn. nepritarė ir nusprendė patys inicijuoti Konstitucijos papildymą šia tema. Šį siūlymą turi patvirtinti aukštesnieji parlamento rūmai. Taigi, Šveicarijoje parlamentas gerbia Tautą ir dirba pagal jos atstovų siūlomą darbotvarkę.

Ar mums patinka būti ne šveicarais? Mes, 47 Lietuvos piliečiai, iš beviltiško Lietuvos Seimo dalykiškų sprendimų nesitikime, todėl veikiame patys.

Laukiame VRK sprendimo, kuris turi būti priimtas per 15 darbo dienų nuo š. m. spalio 6 d.
Referendumas lieka vienintelis teisėtas mūsų Tautos savigynos instrumentas.