Taivaniečių atstovybė: esame pasirengę aptarti, kaip plėtoti bendradarbiavimą

„Taivanas yra įsipareigojęs bendradarbiauti ir plėtoti visapusiškus santykius su Lietuva ekonomikos ir prekybos, technologijų, kultūros, saugumo ir žmonių tarpusavio ryšių srityse“, – teigiama Eltai pateiktame komentare. 

„Esame pasirengę tai aptarti ir bendradarbiauti su Lietuvos Vyriausybe, plėtojant mūsų bendradarbiavimą“, – akcentuoja Taivaniečių atstovybė. 

Vis dėlto, kaip pažymima, kol kas sudėtinga įvardyti, kokių priemonių bus imtasi siekiant tai įgyvendinti. Pasak Taivaniečių atstovybės, abiems valstybėms pirmiausia reikia sutarti ir nusistatyti bendrus tikslus. 

„Kadangi tango šokamas dviese, kol to neaptarėme su minėtais partneriais ir kartu nenustatėme tikslų, dar per anksti atsakyti į jūsų klausimus“, – teigiama Eltai atstovybės pateiktame atsakyme. 

Praėjusios savaitės pabaigoje Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas Mindaugas Sinkevičius teigė, jog šalyje kilus diskusijoms dėl tolimesnių Lietuvos santykių su Kinija bei Taivanu, užsienio reikalų ministrui K. Budriui buvo pavesta komunikuoti su Taipėjaus atstovais. 

„Užsienio reikalų ministerijai (URM) suformuotas uždavinys kalbėtis su Taivanu. Mano žinomis, konstatuojama, kad lūkesčiai atidarius Taivano ofisą Lietuvoje buvo didesni (…) – visuomenė buvo informuota apie lustų gamybą, apie milijardines investicijas. Matyt, tie lūkesčiai kol kas neišsipildė. Gal jie pakeliui, gal tie lūkesčiai dar išsipildys“, – penktadienį Eltai sakė LSDP vadovas. 

„Žinau, kad užsienio reikalų ministras (…) yra įpareigotas kalbėtis su Taivano puse“, – kalbėjo M. Sinkevičius.

Praėjusį ketvirtadienį Prezidentūroje surengtas pasitarimas užsienio politikos klausimais. Šalies vadovas Gitanas Nausėda po susitikimo akcentavo matantis galimybę Lietuvai atstatyti diplomatinius santykius su Kinija laikinųjų patikėtinių lygiu, jei to norėtų ir Pekinas.

Premjerė Inga Ruginienė kiek anksčiau teigė nematanti priežasčių, kodėl Vilniuje įsikūrusi Taivaniečių atstovybė negalėtų būti pervadinta Taipėjaus vardu. 

Reaguodamas į tokius pareiškimus, G. Nausėda tikino, kad diskusijos dėl atstovybės pavadinimo keitimo galimos, tačiau esą turime suprasti, kad galimas ir neigiamas atsakymas. Seimo pirmininkas Juozas Olekas sakė, kad nereikia skubėti keisti Taivaniečių atstovybės pavadinimo. Pasak jo, toks veiksmas veikiausiai neduotų realių rezultatų. Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys Eltai teigė, jog privalu apsaugoti tam tikrus pamatinius principus.

Kiek anksčiau Pekinas teigė, kad durys Kinijos ir Lietuvos bendravimui lieka atviros, tačiau Vilnius nedelsdamas turi ištaisyti klaidą. 

Taivaniečių atstovybė nurodė, kad, nepaisant politinių pokyčių, ketina tęsti glaudų bendradarbiavimą su Lietuva. 

ELTA primena, kad 2021 m. pabaigoje Lietuvoje atidarius Taivaniečių atstovybę, Vilniaus ir Pekino santykiai gerokai paaštrėjo. Kinija pritaikė griežtas diplomatines ir ekonomines sankcijas. Be to, Kinijos užsienio reikalų ministerija oficialiai pakeitė diplomatinių santykių su Lietuva lygį – nuo ambasadoriaus iki laikinojo reikalų patikėtinio. Pekinas laiko Taivaną Kinijos provincija, neturinčia teisės steigti atstovybių šalyse, su kuriomis Kinija palaiko oficialius ryšius.

Įtampa dvišaliuose santykiuose tvyrojo ir anksčiau – po to, kai Lietuva pasitraukė iš „17+1“ bendradarbiavimo formato su Kinija. Tuometis užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ragino Lietuvos pavyzdžiu sekti ir kitas ES valstybes. Visgi Vilniaus pavyzdžiu pasekė tik kaimyninės Estija ir Latvija.

Gintauto Palucko Vyriausybės programoje Kinija buvo įvardijama iššūkiu Lietuvos užsienio ir saugumo politikai, tačiau I. Ruginienės ministrų kabineto įsipareigojimuose tokių formuluočių nebėra. Vietoje to Vyriausybės programoje teigiama, kad bus siekiama atkurti diplomatinius santykius su Pekinu.

G. Nausėda anksčiau teigė nematąs jokios problemos dėl Vyriausybės siekio atkurti glaudesnius santykius su Kinija. Visgi, kaip pabrėžė šalies vadovas, žengti šį žingsnį turi norėti abi šalys.