Svarbiausi 20-osios Vyriausybės programoje numatyti ekonominiai pokyčiai

ELTA apžvelgia pagrindinius paskirtosios premjerės Ingos Ruginienės formuojamos Vyriausybės programoje numatytus ekonomikos ir mokestinius pokyčius.

Laikinas akcizo degalams stabdymas

Valdančiosios koalicijos atstovai jau kalbėjo apie planus laikinai stabdyti nuo kitų metų numatytą akcizo kurui kėlimą. 

Programoje įrašyti planai laikinai, neįvardijant laikotarpio, stabdyti dyzelino akcizo didinimą, kartu kelti akcizą tabako gaminiams, elektroninėms cigaretėms ir alkoholiniams gėrimams, taip didinant papildomas įplaukas į šalies biudžetą.

Šiemet įvedus CO2 dedamąją degalams, bendras akcizų augimas benzinui siekė 10,1 proc., dyzelinui – 26,7 proc., žymėtam dyzelinui žemės ūkio ir žuvininkystės reikmėms – 41,7 proc.

Pagal pernai Seime priimtą Valstybės gynybos fondo paketą, akcizas visam kurui nuo metų pradžios taip pat pakeltas 6 centais už litrą – įvesta vadinamoji „saugumo dedamoji“.

Planai dėl naujo mokesčio bankams

Krašto apsaugai skirtą komercinių bankų solidarumo mokestį Seimas įvedė 2023-ųjų gegužę, pernai vasarą jį pratęsė vieneriems metams – prognozuota, kad taip gynybos tikslams per 2025 metus bus sugeneruota 60 mln. eurų.

Mokesčio tarifas ir toliau, kaip ir 2023 m., dabar skaičiuojamas nuo grynųjų palūkanų pajamų, daugiau kaip 50 proc. viršijančių paskutinių 4 metų pajamas.

Tačiau naujosios Vyriausybės programoje šio mokesčio tęsti nėra numatoma – vietoje jo bankams planuojama pradėti taikyti finansinio stabilumo mokestį, skaičiuojant nuo įsipareigojimų, tačiau neįvardijama, kas konkrečiai juo būtų apmokestinama ir nuo kokių įsipareigojimų.

Programoje taip pat numatyta didinti nacionalinio plėtros banko ILTE įstatinį kapitalą, plėsti finansų įstaigos veiklą ir didinti jos investicijas į Lietuvos ekonomikos augimui svarbias sritis.

Kelių fondui – ir kuro akcizo lėšos

Praėjusiai Vyriausybei įkūrus Valstybinį kelių fondą, kuris pradės veikti nuo 2026-ųjų, programoje numatyta toliau kurti naują tvarų jo finansavimo modelį.

Planuojama įvesti elektroninės kelių rinkliavos, vadinamojo e-tolling, sistemą, o į fondui finansuoti skirtą Kelių priežiūros ir plėtros programą (KPPP) nukreipti didžiąją dalį akcizo pajamų, kurios bus gautos už transporto priemonių naudojamus degalus.

Skaičiuojama, kad Kelių fondą kitais metais sudarys apie 400 mln. eurų.

Iš e-tollingo kasmet planuojama gauti apie 200 mln. eurų, dar 60 mln. eurų kasmet – iš motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio, 30 mln. eurų – iš baudų už kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimus, 23 mln. eurų – iš mokesčio už įregistruotas krovinines transporto priemones, o likusios lėšos – iš valstybės biudžeto.

Planai didinti PVM mokėtojo ribą, keisti atsiskaitymo grynaisiais ribą

Programoje numatyta iš naujo įvertinti sandorių grynaisiais pinigais ribojimus – šiuo metu leistina atsiskaitymų riba siekia 5 tūkst. eurų, tačiau koalicijai priklausanti „Nemuno aušra“ Seimui buvo pateikusi siūlymą šią ribą didinti iki 15 tūkst. eurų, tam nepritarė Finansų ministerija.

Parlamentas pritarė „aušriečių“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio siūlymui, kuris, pasak jo, pakoreguotas ir geriau atitinka Europos Sąjungos (ES) teisės reikalavimus – leistiną atsiskaitymų grynais pinigais sumą siūloma didinti mažiau, iki 10 tūkst. eurų.

Programoje – ir planai peržiūrėti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mokėtojo ribos didinimą, įvertinant jos poveikį šešėlinei ekonomikai.

Seime pavasarį pirmą balsavimą jau įveikė projektai, siūlantys didinti PVM mokėtojo ribą nuo dabartinės 45 tūkst. eurų sumos – „aušriečių“ siūlymas ją didinti iki 60 tūkst. eurų ir Mišriai Seimo narių grupei priklausančio Artūro Zuoko iniciatyva šią ribą nuosekliai didinti iki 85 tūkst. eurų 2028-aisiais.

Jūros vėjo parkus ketina vystyti tuo atveju, jei tai nedidins elektros kainų

Metų pabaigoje ketinant baigti antrojo 700 megavatų (MW) jūros vėjo parko konkursą, Vyriausybės programoje įrašyta, kad jūros vėjo plėtra bus tęsiama, jeigu nedidins elektros kainų pramonei ir vartotojams arba tai kainuos ne daugiau nei kitų atsinaujinančios energetikos projektų įgyvendinimas.

Taip pat numatyta, kad jūros vėjo energetika turėtų būti plėtojama siekiant, kad neturės neigiamo poveikio sausumos vėjo projektams, kurie gali būti įgyvendinti anksčiau ir su mažesniu poveikiu elektros kainoms nei projektai jūroje.

Lietuva iš viso planuoja turėti du 1,4 gigavatų (GW) galios jūros vėjo parkus – pirmasis yra skirtas didiesiems pramonės, žaliojo vandenilio projektams, antrasis – užtikrinti mažesnes elektros kainas gyventojams.

Gegužės viduryje Seimas pritarė Gintauto Palucko vadovaujamos Vyriausybės siūlymui, kad antrojo strateginio vėjo parko Baltijos jūroje konkursas įvyks, jeigu jame dalyvaus mažiausiai du vystytojai, šiuo metu konkurso procedūros laikinai sustabdytos mėnesiui.

Tuo metu pirmo jūros vėjo parko konkursą 2023 m. laimėjo valstybinės „Ignitis grupės“ įmonė „Ignitis Renewables“ su tarptautine partnere „Ocean Winds“.

Šią vasarą taip pat atsinaujino pokalbiai apie galimybes keisti dabartinę gaminantiems vartotojams taikomą apskaitos kilovatvalandėmis („net-metering“) sistemą į grynojo atsiskaitymo („net-billing“). 

Vyriausybės programoje numatyta, kad toks pokytis būtų daromas tik įvertinus poveikį rinkai ir vyktų palaipsniui, kad savo elektrines turintys gyventojai galėtų pasiruošti, o jau įrengtos saulės elektrinės visiškai atsipirktų iki naujos apskaitos sistemos įvedimo.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) skaičiavo, kad dabar gaminantys vartotojai nekompensuoja nuostolių juos aptarnaujantiems nepriklausomiems tiekėjams – pernai nepriklausomi tiekėjai patyrė kiek mažiau nei 16 mln. eurų nuostolių, o gaminančių vartotojų sukurtos naudos siekė tik 11 mln. eurų.

Lietuvai nuo apskaitos kilovatvalandėmis pereiti į grynojo atsiskaitymo modelį rekomendavo ir Tarptautinė energetikos agentūra (TEA).

Skirtingai nei praėjusios Vyriausybės programoje, šioje nėra įrašyti planai ieškoti galimybių su tarptautiniais partneriais vystyti naujos kartos mažuosius branduolinius reaktorių (MBR) projektus.

Anksčiau skelbta, kad Lietuvoje galėtų būti įrengti 1,5 GW galios branduoliniai reaktoriai.

ELTA primena, kad paskirtoji Vyriausybės vadovė I. Ruginienė ne vėliau kaip per 15 dienų nuo jos paskyrimo turi pristatyti parlamentui sudarytą ir prezidento patvirtiną Ministrų kabinetą bei teikti parlamentui svarstyti Vyriausybės programą – tai planuojama daryti šį trečiadienį, pradedant naują Seimo sesiją.