Seimo pirmininkas: G.Kildišienės istorija padarė žalą

"Manau, kad ponas Valentukevičius turbūt neturėjo reikšti savo asmeninės nuomonės, kol nėra bendros VTEK nuomonės. O mano asmenine nuomone, turėtų tokį dalyką įvertinti etikos sargai. Žinoma, kad tokie dalykai turėtų net nekilti, nes kalbame apie Seimo, Seimo narių reputaciją, ir jeigu tai sukelia netgi kokią nors neįstatyminę koliziją, bet sukelia visuomenėje nepasitenkinimą, nepasitikėjimą, turėtume labai stengtis to išvengti", - sakė V. Pranckietis interviu "Žinių radijui".

Jis vylėsi, kad, kaip ir žadėjo, G. Kildišienė nebenaudos to automobilio, gaus reikalingas pažymas, Mokesčių inspekcija patikrins ir pateiks išvadą.

"Manau, kad jeigu ir atsakysime teisiškai, tai dar nereiškia, kad tai nepadarė moralinės žalos. Žinoma, kad tai padarė moralinę žalą, ir turėtume turbūt būti atviresni ir apie tai kalbėti", - sakė V. Pranckietis.

Pasak jo, G. Kildišienės istorija yra pamoka ir kitiems Seimo nariams, kad jie turėtų būti atviri.

"Mes gi esame vieši asmenys, ir turime atvirai kalbėti apie savo pasirinkimus. Šiuo atveju, matyt, taip neįvyko, gal per jaunumą, gal per nežinojimą, gal tiesiog negalvota, kad tai yra neteisėta", - sakė V. Pranckietis, teigiamai įvertinęs tai, kad G. Kildišienė po kilusio skandalo paprašė išeiti iš Seimo Etikos ir procedūrų komisijos, kad jai būtų laisvos rankos svarstyti šį klausimą.

Paklaustas, apie tai, ar Seimo nariai turėtų likti bendrovių akcininkais, parlamento vadovas atsakė, kad reikėtų laikytis Statuto, Konstitucijos, kad vienintelis darbas būtų darbas Seime", tačiau teigė nežinąs, kiek Agrokoncerno" akcijų turi pasilikęs R. Karbauskis.

"Pagal tai, kiek matau, kiek R. Karbauskis turi dirbti partijoje, dirbti Agrokoncerne" jam yra neįmanoma. Jis ten yra savininkas, kaip jam dar būtų įmanoma dirbti ten, aš neįsivaizduoju, koks galėtų priimti darbdavys tiek dirbantį asmenį. Tai visiškai, matyt, ir įtakos neturi. Yra komanda, kuri dirba sėkmingai, ir kištis, kaip savininkui per daug ir nebereikia", - kalbėjo V. Pranckietis.

Tą, kad parlamentaras nebandytų Seime tvarkyti savo verslo interesų, turėtų užtikrinti Seimo nariai, teigia V. Pranckietis.

"Turime neleisti to daryti. Aš manau, kad jis nusišalintų kiekvienu tokiu klausimu. Bet jeigu negalvotų spręsti kaip nors kitaip, mums tektų keisti R. Karbauskio nuomonę, ir šiuo atveju neabejoju, kad mes tą sutvarkytume , vis tiek jis girdi, klauso ir įsiklauso į kitų Seimo narių nuomonę", - sakė V. Pranckietis.


V.Pranckietis sukritikavo siūlymą įsipareigoti skirti 2,5 proc. BVP gynybai

Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis patikino, kad įsipareigojimas didinti gynybos finansavimą iki 2 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) nėra galutinis, tačiau kritikuoja iniciatyvas įsipareigoti skirti 2,5 proc.

"Manau, kad siūlyti 2,5 proc. gali tik tas žmogus, kuris negalvoja dalyvauti Vyriausybėje - toje, kuriai reikės skirti 2,5 proc.", - sakė V. Pranckietis trečiadienį interviu "Žinių radijui".

Seimo Pirmininkas patikino, kad 2018 m. biudžete numatoma skirti 2 proc. BVP gynybai.

"Neabejoju, kad tai yra tik minimali riba. Kaip mes ateityje skirsime lėšas šiam biudžetui, manau, kad turime svarstyti. Bet įsipareigojimą mes perdavėme ir (JAV, - ELTA) Senato atstovams, kurie buvo atvažiavę, ir vakar pasirašyta sutartis tarp Amerikos ambasadorės ir mūsų krašto apsaugos ministro, ir priešakinių pajėgų atėjimas į Lietuvą, manau, kad visi tie ženklai rodo, kad NATO nepasitraukia iš Lietuvos, kad mes esame jos dalis, kad tai yra mūsų saugumo užtikrinimo dalis. Manau, kad tie pareiškimai galbūt privers mus truputį pakeisti galvojimą ir lengviau apsispręsti, paskirti tai skilčiai daugiau", - sakė V. Pranckietis.

Kaip ELTA jau rašė, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) partijoms siūlo atnaujinti susitarimą dėl šalies saugumo, numatant krašto apsaugai iki 2020 metų skirti bent 2,5 procento nuo Lietuvos bendrojo vidaus produkto.

Politinės partijos dar 2014 m. sutarė iki 2020 m. gynybai skirti bent 2 proc. nuo BVP, kaip to reikalauja NATO praktika, tačiau naujai išrinktas Seimas pernai lapkritį įsipareigojo 2 proc. ribą pasiekti 2018 m. Šiemet Lietuva krašto apsaugos sistemai skiria apie 1,8 proc. BVP - iš viso per 720 mln. eurų.