Tai savo išvadose konstatuoja parlamentinį tyrimą atlikęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK). Joms pritarta 8 komiteto nariams balsavus "už", prieš buvo tik socialdemokratas Juozas Olekas. NSGK išvados bus registruojamos Seimo posėdžių sekretoriate, vėliau dėl jų turės apsispręsti visas Seimas.

NSGK nustatė, kad Seimo narys M. Bastys, palaikydamas artimus ir nuolatinius ryšius su Rusijos Federacijos valstybinės atominės energetikos korporacijos "Rosatom", Kaliningrado srityje pradėjusios statyti Baltijos atominę elektrinę, o Baltarusijoje statančios Astravo atominę elektrinę, atstovais, veikė prieš Lietuvos valstybės interesus.

NSGK konstatavo, kad artimi Seimo nario M. Basčio ryšiai su buvusiais ar esamais Rusijos Federacijos žvalgybos ir saugumo struktūrų pareigūnais, Kremliui artimais žurnalistais ir buvusiais ar esamais nusikalstamo pasaulio atstovais kelia grėsmę nacionaliniam saugumui.

NSGK išvadose pažymi, kad M. Bastys savo veiksmais galėjo padaryti žalos savo valstybei: "Seimo narys Mindaugas Bastys, tarpininkaudamas "Rosatom" ir su ja susijusioms įmonėms, žvalgybos ir saugumo struktūrų pareigūnams, Kremliui artimiems žurnalistams ir buvusiems ar esamiems nusikalstamo pasaulio atstovams siekė daryti įtaką politiniams procesams ir aukščiausiems valstybės pareigūnams Lietuvoje, kurie galėjo pakeisti Lietuvos geopolitinę kryptį ir padaryti žalos Lietuvos valstybei", - sakoma išvadų projekte.

Seimo NSGK nesiėmė pateikti nuomonės dėl apkaltos M. Basčiui todėl, kad Seimo Statutas nesuteikia jam tokių įgaliojimų. Apkaltos klausimą Seimas yra pavedęs spręsti specialiai apkaltos komisijai, kuri šiuo metu yra sustabdžiusi savo darbą. Po NSGK išvadų ši komisija žada atnaujinti savo veiklą.

Trečiadienį vakare Seime surengtoje spaudos konferencijoje NSGK pirmininkas Vytautas Bakas sakė, kad komitetas surengė 8 posėdžius, apklausė 14 žmonių, įvertino 13 metų laikotarpį.

Parlamentinio tyrimo metu Seimo NSGK išklausė paties parlamentaro socialdemokrato M. Basčio paaiškinimų, jis buvo du kartus kviečiamas į komiteto posėdžius. NSGK taip pat išklausė Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovo Dariaus Jauniškio, buvusių VSD vadovų, pavaduotojų, buvusio Seimo Pirmininko Vydo Gedvilo, ekspremjero Seimo nario Algirdo Butkevičiaus, Seimo nario Kęstučio Smirnovo ir kitų kviestų asmenų paaiškinimus.

Šių metų kovo 9 d. viešumoje pasirodė informacija, kad VSD nesuteikė M. Basčiui leidimo dirbti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma "Visiškai slaptai", dėl nuolatinių ir niekur viešai nedeklaruotų jo ryšių su Rusijos Federacijos verslo ir valstybinių įmonių atstovais bei fiziniais asmenimis.

Viešai skelbtame VSD rašte pažymima, kad parlamentaras M. Bastys turėjo ryšių su atominės energetikos korporacijos "Rosatom" atstovu laikomu Jevgenijumi Kostinu, buvusiu KGB darbuotoju Piotru Vojeika, Rusijos valstybinio kanalo RTR žurnalistu Ernestu Mackevičiumi, taip pat - buvusiu Kauno mafijos autoritetu Saturnu Dubininku ir neteisėta veikla įtariamu verslininku Vadimu Pachomovu.

Šių metų kovo 16 d. Seimas savo nutarimu pavedė Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui atlikti parlamentinį tyrimą dėl Seimo nario Mindaugo Basčio ryšių galimai keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui ir galimybių inicijuoti apkaltos procesą. Seimas NSGK suteikė laikinosios tyrimo komisijos įgaliojimus.

Seimas įpareigojo NSGK iki šių metų balandžio 14 d. pateikti Seimui išvadas ir pasiūlymus.