Seimo narys A.Gedvilas: pinigų užtenka, jokių mokesčių nereikia

Koks jis galėtų būti, atrodo, nebežino ir patys valdantieji, o balsuodami dėl vis besikeičiančio projekto, kai kurie politikai keičia nuomonę su kiekvienu balsavimu. Tačiau viešai prabilti apie tai, ar balsuoti vienaip ar kitaip nurodo partijos vadovybė, nedrįsta.

Vienintelis mokesčio Seime nepalaikęs „aušrietis" Aidas Gedvilas sako, kad kol kas partijos pirmininko Remigijaus Žemaitaičio nemalonės išvengė.

Balsavimai dėl visuotinio NT mokesčio tampa tikru galvos skausmu valdantiesiems. Gali būti, kad didžiulė staigmena buvo pats pirmasis balsavimas, kai projekto nepalaikė dalis „Nemuno Aušros" ir socialdemokratų frakcijos narių.

Projektas buvo grąžintas iniciatoriams tobulinti. Tuomet premjeras Gintautas Paluckas patikino, kad su nepaklusniais laukia rimta kalba. R.Žemaitaitis, pats pirmame balsavime nedalyvavęs, žiniasklaidai teigė, kad projektą palaikys, nes yra davęs žodį premjerui ir patikino, kad pasikalbės su frakcijos nariais.

Matyt, pokalbis buvo efektyvus, mat po dviejų dienų atnaujintą visuotinio NT mokesčio projektą palaikė ne tik visi socialdemokratai, bet ir beveik visi „aušriečiai". Vienintelis A.Gedvilas balsavo „prieš".

Mokesčiui nepritarę politikai ėmė ir persigalvojo per dvi dienas? Pasklido kalbos apie tai, kad frakcijose nepaklusnieji galimai buvo paspausti. Tokie dalykai Seime - jokia naujiena. Nors viešai nuolat deklaruojama, esą Seimo nario balsas yra laisvas, net per transliacijas iš Seimo galima pamatyti, kai balsavimų metu vienos ar kitos frakcijos seniūnas netgi gestu parodo, kaip reikia balsuoti.

Balsavimų laukia dar ne vienas. Mat ir paties mokesčio projektas dar neaiškus. Pateikimo stadijoje pritarta projektui, kuriuo siūloma apmokestinti ir pirmąjį būstą, o verčių „grindis" ir tarifus pavesti nusistatyti savivaldybės.

Vėliau valdančioji koalicija paskelbė, kad siūlys pirmojo būsto visgi neapmokestinti, o po kelių dienų socialdemokratai registravo naują siūlymą - taikyti mokestį nuo 200 tūkst. eurų vertės turtui. Kiek naujų idėjų dar bus - nežinia.

- Kodėl dėl patikslinto projekto balsavote kitaip, nei visa frakcija? - „Vakaro žinios" paklausė Seimo nario Aido GEDVILO.

- Manau, kad pasiūlymas buvo skubotas ir netgi nesuderintas su visa koalicija. Finansų ministras Rimantas Šadžius džiazuoja, jo veiksmus kritikuoja netgi premjeras. Todėl logiškas žingsnis - nepalaikyti tokio pasiūlymo.

- Visi kiti frakcijos nariai balsavo „už". Tai reiškia, kad mokesčiui pritaria?

- Ne, čia daugiau turbūt visi tikėjosi, kad per pasiūlymus pakeis pagrindinius punktus, kurie erzina visuomenę. Nebuvo taip, kad frakcijos nariai pritaria. Jie pateikime pritarė, bet tikrai nebūtų pritarę svarstymo ar priėmimo stadijoje.

- Kam tuomet balsuoti „už" pateikimo stadijoje, kai joje galima iš karto balsuoti „prieš", jeigu tikrai projektui nepritari?

- Žinote, kiek žmonių, tiek nuomonių. Aš buvau pažadėjęs žmonėms, kad tokiam mokesčiui nepritarsiu, todėl taip ir balsavau.

- O kiti kolegos nebuvo pažadėję?

- Visko turbūt buvo. Gal kažkas nesusikalbėjo, sunku pasakyti.

- Viešojoje erdvėje pasirodė kalbų apie tai, kad frakcijos nariai sulaukė spaudimo balsuoti „už", nors projekto nepalaiko. Negavote kritikos dėl to, kad balsavote kitaip?

- Kažkaip „praslydau". Pakankamai tolerantiškas elgesys buvo tiek iš kolegų, tiek iš pirmininko. Visi puikiai žinojo mano nusistatymą. Gal tai ir pagelbėjo man nepapulti į nemalonią situaciją. Manau, viskas perdėta ir hiperbolizuota. Darbas vyksta pakankamai sklandžiai, konstruktyviai. Nuomonės, be abejo, skiriasi, daug diskutuojame. Bet kiek praktikos turiu, atrodo, kad viskas pakankamai racionalu.

- Prieš prisijungdamas prie „Nemuno Aušros" dirbote Darbo partijoje. Darbo Seime patirties jau turite. Kiek praktikoje Seimo nario balsas yra laisvas?

- Kaip matote, mano balsavimas parodo, kad esame pakankamai laisvi. Kartais tikrai remiamės kolegų rekomendacijomis. Visgi, kiekvienoje darbotvarkėje klausimų iš tiesų daug. Kartais yra žmonių, kurie geriau žino vieną ar kitą sritį. Konsultuojamės tarpusavyje, ginčijamės, derinamės. Būna, kad kai kur susitariame, o kai kur apsisprendimas visiškai laisvas ir balsuojame pagal sąžinę.

- Kaip paskui paaiškinti rinkėjams, jei sakai, kad esi prieš NT mokestį, bet balsuoji „už"? Socialiniuose tinkluose reakcijos dėl „Nemuno Aušros" balsavimo iki šiol kelia audras. Po kone kiekvienu R.Žemaitaičio įrašu pasipila šimtai komentarų, kur žmonės tiesiog įtūžę ir neslepia nuoskaudos, kad jaučiasi apgauti.

- Labai apgailestauju dėl įvykusios situacijos. Bendrauju su Remigijumi, žinau jo nuostatas. Jis nėra blogas žmogus, nelinki blogo. Tik jis tai mato ir vertina kitu kampu. Manau, jis gal per daug iniciatyvos parodė, bandydamas viską išaiškinti visuomenei. Oponentai suklaidino žmones, neva Remigijus kažkaip nesilaiko savo pažadų. Jis ilgą laiką vienmandatėje renkamas politikas, jis tikrai negali daryti šunybių. O viskam suprasti kartais reikia šiek tiek laiko.

- Kur matėte daugiau demokratijos: Darbo partijoje ar „Nemuno Aušroje"?

- Dabar man atrodo, kad jeigu nori būti populiarus, pakanka komentuoti R.Žemaitaitį. Bet faktas tas, kad Remigijus dar nė vieno karto nepasakė kategoriškai, kad privalome dėl kažko balsuoti „prieš." Taip, kai kurie charakterio bruožai gal kiek savotiški, bet mes visi - ne dovanėlės.

- Bet prieš kelis mėnesius R.Žemaitaitis uždraudė kitiems frakcijoje bendrauti su žiniasklaida ir nurodė, kad tai darys tik jis?

- Tas nurodymas nebuvo kaip įsakas. Buvo tokia kalba kaip rekomendacija, kad geriau nebendrauti, nes dėl patirties stokos gali būti išprovokuoti. Bet tas, kas savimi pasitiki, vis tiek tai darė. Aš ir pats komentavau nesustodamas tiek, kiek mane žiniasklaida kalbino.

- Esate skaičiavęs, kiek Jums reikėtų mokėti NT mokesčio, jeigu jis būtų paverstas visuotiniu?

- Jau dabar moku pakankamai daug: už tėvus, už vaikus. Todėl kol kas neskaičiavau, nes neturime galutinės pasiūlymo redakcijos.

- Kaip manote, kiek žmonių būtų pajėgūs mokėti naują mokestį? Lietuvoje daug pensininkų gyvena tie skurdo riba. Tarp jų yra ir gyvenančių Vilniuje, kur net senas butas gali būti įvertintas nemaža suma.

- Jeigu už tėvus moka vaikai arba už vaikus mokės tėvai iš santaupų ar kitų finansinių šaltinių, nemanau, kad tai rodo, kad žmonės pajėgūs sumokėti ir tą naštą galima netgi didinti. Manau, kad apmokestinti pirmąjį būstą yra nelogiška. Negi mes dabar turime tuos žmones varyti į gatvę. Žmonės turi jausti, kad valstybė jais rūpinasi, kad jiems gera gyventi. Šiandieninėje geopolitinėje situacijoje, kai žmonės nuolat girdi apie karą, žmones turime motyvuoti, kad jie norėtų ginti savo šalį.

- Kaip manote, kokį poveikį partijai padarys balsavimai dėl NT mokesčio ir ar ateityje matote save su šia politine jėga?

- Būsiu atviras. Man svarbiausia žmonės, kurie manimi pasitikėjo. Laikysiuosi savo įsipareigojimų. Partijoje nematau blogų ženklų, kad ji būtų pakeitusi kryptį ar išduotų savo elektoratą. Yra nesusikalbėjimo, faktas. Bet manau, kad tik laiko klausimas, kada matysime „herojus", kurie kaitina atmosferą ir bando destabilizuoti politinį lauką.

- Pranešta, kad koalicija siūlys neapmokestinti pirmo būsto. Po kelių dienų keli socialdemokratai registravo projektą neapmokestinti iki 200 000 eurų vertės turto. Kaip vyksta derybos koalicijoje, ar ji pati žino, koks tas mokestis turi būti?

- Žinote, blogiausia, kai siūlymus teikia žmonės, kurie gyvenime nesukaupė to turto arba turi užsienyje, nesukūrė čia darbo vietų, neuždirbo pakankamai pajamų iš savo veiklos. Jeigu visą gyvenimą žmogus prasėdi išlaikomas iš biudžeto, atleiskite, bet aš tokių žmonių gebėjimais nepasitikiu. Man kelia abejones šių žmonių supratimas, kokios adekvačios mokestinės priemonės turi būti taikomos vienu ar kitu atveju.

- Yra kažkoks visuotinio NT mokesčio variantas, dėl kurio balsuotumėte „už"?

- Kai aš matau, kaip elgiamasi su biudžeto pinigais, kaip mes daug jų turime ir kaip neefektyviai juos švaistome, tuomet apie jokius mokesčius nenoriu kalbėti visai. Susitvarkykime su tuo, ką esame pridirbę, o tuomet, galėsime kalbėti. Jeigu dar bus reikalas. Man atrodo, kad resursų yra tiek, kad reikėtų dar fantaziją pasitelkti, kad visus tuos pinigus pavyktų išleisti.

Resursai dideli, o projektai, kuriuos vykdyti kartais užsimoja vyriausybė, ministerijos ar kitos institucijos, yra labai abejotini ir šiuo metu nesavalaikiai.

Papasakosiu vieną nutikimą iš praėjusios mano kadencijos Seime. Valdybos posėdyje vienas buvęs kolega, kalbant apie pusės milijono eurų (finansavimą, - aut. past.), pasakė maždaug taip: „Na ką reiškia tas pusė milijono. Nėra net apie ką čia kalbėti." Tas pasakymas mane savotiškai sukrėtė ar pažadino. Ėmiau galvoti, per kiek laiko uždirbčiau tokius pinigus. Pradėjau galvoti, ką reiškia tas pasakymas.

Tuomet tai pasakiusį kolegą tiesiog „pagooglinau". Ir pamačiau visus jo nuveiktus darbus: partijos atsakingasis sekretorius, patarėjas, savivaldybės vicemeras, Seimo nario patarėjas, Seimo narys ir pan. Tokiam žmogui pusė milijono tėra pirštų spragtelėjimas.

Aš nesu be nuodėmių, irgi darau klaidų. Bet žinau pinigų vertę. Suprantu, kaip administruoti pusę milijono. Gal 500 mln. Eur man jau būtų suma, kuri sunkiai suvokiama. Bet ilgamečiai biudžetininkai puikiai tvarkosi ir su šimtais milijonų, ir su didesnėmis sumomis. Jiems nekyla jokių problemų. Toks yra požiūris į biudžeto lėšų naudojimą.