Seimas linkęs pertvarkyti antrąją pensijų pakopą: pritarta dviejų metų pasitraukimo „langui“

Už Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) parengtus įstatymo projektus ketvirtadienį balsavo 84, prieš buvo 17, susilaikė 11 Seimo narių. Paskutiniam balsavimui siūlymai turėtų grįžti iki sesijos pabaigos.

Ministerija siūlė pasitraukimo iš kaupimo „langą“ nustatyti beveik 21 mėnesių laikotarpiu – nuo 2026 m. sausio 1 d. iki 2027 m. rugsėjo 30 d.

Tačiau parlamentaras pritarė socialdemokrato Algirdo Syso siūlymui šį terminą ilginti iki dviejų metų – leisti gyventojams iš kaupimo pasitraukti iki pat 2027-ųjų pabaigos.

A. Sysas tikino, kad gyventojų negalima versti kaupti antroje pakopoje, bei atmetė oponentų kritiką, esą pratęsus pasitraukimo terminą šalyje žlugs pensijų fondai – esą panašią pertvarką įgyvendinusi Estija su šia problema nesusidūrė.

„Mes gi paskutiniai pagonys (…) ir paskutiniai antros pensijų pakopos garbintojai – čia viskas normalu“, – parlamento posėdžių salėje kalbėjo politikas.

Šią pataisą palaikė pagrindinis Socialinių reikalų ir darbo komitetas (SRDK), trečiadienį pakeitęs nuomonę ir atmetęs praėjusią savaitę priimtą konservatoriaus Arvydo Anušausko siūlymą Vyriausybės siūlomą „langą“ trumpinti iki metų.

Komiteto narė, konservatorė Paulė Kuzmickienė kritikavo, kad A. Syso pasiūlytas pasitraukimo laikotapis yra niekuo nepgrįstas, dėl ko nukentės pirmos pakopos „Sodros“ pensija.

Iš parlamentarų – kaltinimai, esą dabartinė pensijų sistema kuria „vergovę“

Seimo salės tribūnoje kalbėjusi „valstietė“ Ligita Girskienė tikino, kad esama tvarka gyventojus pavertė privačių pensijų fondų įkaitais ir vis dar neužtikrina pakankamo dydžio pajamų senatvėje.

„Didžioji dalis mūsų, susižavėję galimybe alternatyviai kaupti lėšas senatvei, pasižvalgėm po kitas Europos Sąjungos šalis ir jų papildomai taikomas pensijos kaipimo galimybes, pasirašėme sutartis su privačiais pensijų fondais ir uoliai mokėjome įmokas kas mėnesį. (…) Palaispniui keičiantis Vyriausybės nariams, į politikų duris nenuilstamai beldžiantis privatiems pensijų fondams atstovaujantiems lobistams kaupimas tapo privalomu“, – sakė „valstietė“.

Parlamentarė pateikė pavyzdį, kad pati antroje pakopoje yra sukaupusi apie 15 tūkst. eurų, nors papildomai kaupia nuo 2000-ųjų metų.

Konservatorė Gintarė Skaistė savo ruožtu prieštaravo, kad ekspertų išvados rodo, jog Vyriausybės siūlymai ilguoju laikotarpiu mažins visų gyventojų pensijas – tiek kaupime likusių, tiek pasitraukusių jo dalyvių.

„Šiandien siūloma reforma iš esmės keičia žaidimo taisykles. (…) Tai sukuria klaidingą laisvės iliuziją, kurios ilgaalikė kaina – tai mažesnė spensijos visiems“, – teigė G. Skaistė.

Kita „valstiečių“ frakcijos narė Rita Tamašunienė atkreipė dėmesį, kad pensijų sistemos pertvarka Seime kelią skinasi lengviau nei Vyriausybės mokesčių pertvarka – to priežastis, anot jos, yra platesnės diskusijos su visomis visuomenės grupėmis.

Politikė taip pat laikėsi nuomonės, kad dabartinis kaupimas privačiuose pensijų fonduose, neleidžiant gyventojams iš jų pasitraukti, yra šiuolaikinė „vergovės“ forma.

„Sutikime, automatinis jaunų žmonių įtraukimas (į antrąją pakopą – ELTA) be kelio atgal – tai savotiška šiuolaikinės vergovės forma, kuri prieštarauja pagrindinėms žmogaus teisėms“, – sakė R. Tamašunienė.

Tuo metu demokratas Algirdas Butkevičius tikino, kad, norint pasiekti 60 proc. pajamų pakeitimo normą, kuri leistų senatvėje išmokėti pakankamas pensijas, pensijų fondai gyventojų įmokas turėtų investuoti bent 20 metų.

Tačiau, anot jo, ši pertvarka to neužtikrins, o pensijos ir pajamų santykį ilgalaikėje perspektyvoje tik mažins, skatins impulsyvų žmonių elgesį.

„Turiu jums klausimą – investuojant 3 ar daugiau procentų, kokios galima tikėtis investicinės grąžos? Labai aiškiai yra pasakyta tarptautiniuose tyrimuose, kad norint, kad pensijų pakeitimo norma pasiektų apie 60 proc., reikia investuoti 10 proc. (…) ir tas procesas turi trukti 20 metų, nes pensijiniai fondai investicinę grąžą vidutiniškai per 20 metų sukuria nuo 6 iki 8 procentų. Turi būti valdžios aiškinimas, kad tai nėra tie fondai, kurie duos labai didelę grąžą“, – aiškino buvęs premjeras.

Jo teigimu, 2030-aisiais, priklausomai nuo vidutinio atlyginimo dydžio, pajamų pakeitimo norma gali sumažėti iki 40 proc. – dabar ji siekia iki 50 proc.

„Stebuklų finansuose nebūna. Šitas įstatymo projektas yra paremtas daugiau emociniu pagrindu“, – tikino A. Butkevičius.

Siekiama leisti sukauptas lėšas atsiimti lengviau

Seimui galutinai priėmus Vyriausybės siūlymus, iš kaupimo pasitraukę gyventojai galėtų atsiimti savo lėšomis į antrąją pakopą sumokėtas įmokas ir visą investicinį prieaugį, jo neapmokestinant.

Už valstybės prisidėjimo dalį – „Sodros“ įmokas ir valstybės subsidiją – bus įskaičiuojami papildomi pensijų apskaitos vienetai į „Sodrą“ – t. y. ši dalis bus perkelta į pirmos pakopos pensiją.

Vyriausybė siūlo atsisakyti dabar kas trejus metus galiojančio ir Sauliaus Skvernelio Vyriausybės įvestos automatinio gyventojų įtraukimo į antrąją pakopą – jį keisti visiškai savanorišku kaupimo modeliu ir daugiau informuoti gyventojus apie kaupimo galimybes.

Atskaičius 3 proc., lėšas būtų galima išsiimti dviem būdais: vieną kartą iki 25 proc. sukauptų lėšų (ne daugiau nei žmogaus įmokėta suma) arba visas lėšas, kai žmogus sukaupė iki pusės privalomo anuiteto sumos arba iki pensijos liko mažiau nei 5 metai.

Numatytos trys sąlygos – liga, dalyvumo netekimas ir paliatyvi pagalba – kai žmogus galėtų be apmokestinimo iki pensijos išsiimti visas lėšas. 

Skirtingais skaičiavimais, įsigaliojus pokyčiams iš kaupimo pensijų fonduose galėtų pasitraukti nuo 20 iki 50 proc. kaupiančiųjų.

Šiuo metu antroje pakopoje kaupia apie 1,4 mln. dirbančiųjų.