NATO generalinis sekretorius Markas Rutte nemano, kad Europos Sąjunga (ES) turi tapti visiškai nepriklausoma nuo Jungtinių Valstijų gynybos klausimais, nepaisant dabartinės JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijos vykdomos politikos.
Neseniai Vokietijos naujienų agentūrai DPA duotame interviu M. Rutte teigė, kad Jungtinės Valstijos tikisi, jog Europa prisiims daugiau atsakomybės ir skirs daugiau lėšų gynybai.
„Esu absoliučiai įsitikinęs, kad JAV yra visiškai įsipareigojusios NATO. Nėra jokių abejonių. Buvo vienas didelis lūkestis. Iš tiesų, kad mes išleistume daugiau ir kad Europa prisiimtų daugiau atsakomybės“, – sakė M. Rutte.
Tačiau, pasak jo, galiausiai tą reikėjo daryti petys petin su JAV.
Buvęs Nyderlandų premjeras atkreipė dėmesį į birželį Hagoje vykusį NATO viršūnių susitikimą, kuriame visi sąjungininkai susitarė iki 2035 m. padidinti su gynyba susijusias išlaidas iki 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) ribos.
„Manau, kad tai vis dar yra viena didžiausių prezidento D. Trumpo užsienio politikos pergalių – 5 proc. ir aiškus įsipareigojimas gaminti daugiau“, – kalbėjo M. Rutte.
Didžiausią frakciją Europos Parlamente turinčios konservatyvios Europos liaudies partijos (EPP) lyderis Manfredas Weberis yra paraginęs ES tapti „Europos NATO“, kadangi, kaip teigė jis, JAV nebegalima besąlygiškai pasitikėti.
Girdamas M. Weberį, M. Rutte pabrėžė, kad turi kitokią nuomonę.
„Nepamirškime, kad kalbant apie Europą (ir) NATO, yra ne tik ES“, – sakė M. Rutte.
Pripažindamas ES svarbą, NATO generalinis sekretorius akcentavo, kad 23 ES šalys, priklausančios Aljansui, sukuria tik apie ketvirtadalį visos gynybos bloko ekonominės produkcijos.
„75 proc. vis dar yra už ES ribų“, – sakė jis, turėdamas omenyje tokias NATO nares kaip Jungtinė Karalystė, Norvegija, Kanada ir JAV.
M. Weberis jau seniai pasisako už didesnę Europos autonomiją gynybos srityje ir ne kartą ragino sukurti Europos kariuomenę.
Jo požiūris ėmė sulaukti daugiau dėmesio po to, kai JAV paskelbė naująją saugumo strategiją ir Vašingtonas parėmė Rusijos poziciją siekiant užbaigti karą Ukrainoje.
Nors strategijoje nekeliama abejonių dėl JAV narystės NATO, joje teigiama, kad „dienos, kai Jungtinės Valstijos kaip Atlantas laikė visą pasaulio tvarką, baigėsi“, ir pabrėžiamas „Amerika – pirmiausia“ principas.