1 nuotr.Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidentui Donaldui Trumpui ir vėl pareiškus pretenzijas į Grenlandiją, ministrė pirmininkė Inga Ruginienė pabrėžia, jog Lietuvos pozicija šiuo klausimu yra vieninga. Anot premjerės, salos likimą gali nuspręsti tik Grenlandijos ir Danijos gyventojai.
„Mūsų yra vieninga valstybės nuomonė, kad tik Grenlandijos ir Danijos žmonės gali spręsti, kokia santvarka turėtų būti ir kaip turėtų būti sprendžiami klausimai jų žemėje“, – po Vyriausybės posėdžio žurnalistams trečiadienį sakė I. Ruginienė.
„Aš labai labai tikiuosi, kad mūsų strateginiai partneriai neeskaluos šitų klausimų, o vis dėlto, kalbame apie geopolitinį saugumą ir NATO Aljansą yra ta garantija, kuri garantuoja mums platesnį geopolitinį saugumą ne tik Europos ribose, bet ir daug plačiau“, – pabrėžė ji.
Tuo metu Danijos ministrei pirmininkei pareiškus, kad jei D. Trumpas įsiveržtų į Grenlandiją, tai reikštų NATO pabaigą, I. Ruginienė tikina, jog tokius teiginius sudėtinga paneigti.
„Matyt sunku būtų paneigti, nes neįsivaizduoju, jeigu puolimas yra prieš savus tai neįsivaizduoju, kaip tas Aljansas galėtų atrodyti. Vėlgi, norėčiau tikėti, kad vis dėlto, kalbame apie tvirtą NATO Aljansą, kuris yra pasirengęs dirbti dėl regiono saugumo“, – Vyriausybėje teigė premjerė.
Vis tik, Vyriausybės vadovė viliasi, kad bendrą sutarimą pasiekti pavyks ir šis klausimas nebebus daugiau eskaluojamas.
„Kiek man teko pačiai su amerikiečiais diskutuoti ne vienu klausimu, atrodo, kad bendras supratimas dėl saugumo yra. Labai tikiuosi, kad tie pasisakymai, kurie buvo išsakyti per pastarasias dienas nebus eskaluojami ir mes galėsime susėsti ir kalbėtis dėl bendrų saugumo planų“, – teigė I. Ruginienė.
„Jeigu kalbame apie juodžiausią scenarijų, matyt, Danijos išsakytos mintys gali virsti tiesa“, – tikino ji.
Kaip skelbta, D. Trumpas sausio 4 d. dar kartą pakartojo JAV pretenzijas į NATO sąjungininkei Danijai priklausančią Grenlandiją, interviu žurnalui „The Atlantic“ pareikšdamas, kad „mums tikrai reikia Grenlandijos, būtinai“.
Savo ruožtu reaguodama į tokius D. Trumpo pareiškimus, Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen teigė, jog Jungtinės Valstijos „visiškai neturi teisės“ aneksuoti jokios Danijos karalystės dalies.
Ji paragino JAV „nutraukti grasinimus istoriškai artimai sąjungininkei ir kitai šaliai bei žmonėms, aiškiai pasakiusiems, kad jie nėra parduodami“.
Tuo metu palaikymą Danijai, griežtai atmesdamos JAV pretenzijas Grenlandijai, išreiškė Šiaurės šalys. Pirmadienį solidarumą su Danija išreiškė ir Prancūzija, Didžioji Britanija.
Savo ruožtu Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys vylėsi, jog šis klausimas bus išspręstas tarptautinės teisės rėmuose, diskutuojant su sąjungininkais.
Buvęs užsienio reikalų ministras G. Landsbergis teigė, kad į D. Trumpo grasinimus vertėtų reaguoti rimtai, o ES atsakas šiuo atžvilgiu yra itin svarbus. Vienas iš situacijos sprendimo būdų, anot G. Landsbergio, galėtų būti galimybė Grenlandijai vėl tapti ES nare.
Tuo metu prezidentas Gitanas Nausėda tikino, jog salos likimas turi likti jos pačios ir Danijos žmonių rankose.
Po 1982 m. referendumo Grenlandija 1985 m. išstojo iš Europos ekonominės bendrijos (dabartinės ES), į kurią, kartu su Danija, buvo prisijungusi 1973 m.
