Ruginienė apie lėšas mobilumo projektams: 5 proc. BVP turės būti gynybai – čia yra raudona linija

„Mes pateikėm savo viziją 5,38 proc. Seimui, jis gali nuspręsti, kiek iš to galėtų eiti mobilumo poreikiams. Tačiau reikalausiu, kad ne mažiau kaip 5 proc. turės būti išskirtinai gynybai ir čia yra raudona linija, kurios neleisiu peržengti“, – pirmadienį žurnalistams teigė premjerė. 

„Visi supranta, kad kariuomenė ir gynyba yra viena dalis, kuria privalome atliepti visus poreikius, antra dalis yra mobilumas ir kitos institucijos, kurios taip pat turi būti įtraukiamos į šitą planą“, – sakė ji. 

I. Ruginienės teigimu, dabar krašto apsaugos sistemos finansavimui numatyta biudžeto dalis yra orientuota į Krašto apsaugos ministerijos (KAM) poreikius. 

„Šiai dienai šiuos 5,38 proc. mes priskyrėme grynai Krašto apsaugos ministerijos poreikiams, tai yra jų asignavimų lėšos. Šis projektas nuėjo į Seimą ir labai tikiuosi, kad Seimo nariai nestumdys eilučių“, – sakė ji. 

Primename, kad kitų metų valstybės biudžete gynybai finansuoti numatyta 5,38 proc. BVP arba 4,79 mlrd. eurų. 

Dalį šių asignavimų sudarys Valstybės gynybos fondo pajamos – kitais metais ši suma sieks 700,3 mln. eurų.

Šis papildomas gynybos finansavimo instrumentas Seime patvirtintas pernai – į fondą nukreipiamos pajamos iš dalies pelno mokesčio, akcizų, gyventojų pajamų mokesčio (GPM) bei iki šių metų pabaigos galiojančio bankų solidarumo mokesčio.

Šiais metais krašto apsaugos finansavimas siekia virš 4 proc. nuo BVP.

Lietuva iki 2030-ųjų gynybai įsipareigojo skirti po 5–6 proc. BVP – tokį sprendimą Valstybės gynimo taryba (VGT) priėmė šį sausį.

Per artimiausius metus surinkti papildomus 10–12 mlrd. eurų gynybai reikia norint suformuoti visus nacionalinės divizijos ir kitus kritinius kariuomenės operacinius pajėgumus.