R.Karbauskis ieško pavaduotojo S.Skverneliui - kam prireikė vicepremjero?

Apie galimybę įteisinti vicepremjero statusą prakalbo „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis. Pasak politiko, tokia pareigybė situaciją padarytų aiškesnę, nes sprendimai, kas pavaduos premjerą šiam išvykus ar atostogaujant, nebebūtų vienasmeniški.

„Mes partijoje diskutuojame apie tai. Būtų aišku, kurie ministrai gali pavaduoti ministrą pirmininką. Kad tai nebūtų vienasmenis ministro pirmininko sprendimas. Daugelyje šalių taip yra, pavyzdžiui, socialinių reikalų arba vidaus reikalų ministrai - kai kuriose šalyse vienaip, kitose kitaip - iš karto yra ir ministrai, ir vicepremjerai. Kokie du ministrai tai galėtų būti Lietuvoje, galima būtų nustatyti įstatymu“, - sako R.Karbauskis.

Tiesa, vicepremjeras nebūtų įteisinama kaip papildoma pareigybė ir atlyginimo už premjero pavadavimą ministrai negautų. „Ir dabar vieni kitus pavaduojantys ministrai negauna papildomo atlygio. Taip pat tai galėtų būti derybų objektas koalicijoje. Nes tai jau būtų derybos ne tik dėl ministro portfelio, bet ir dėl vicepremjero statuso. Panašiai yra Seime, kai Seimo nariai yra ir vicepirmininkai. Tik jie tuomet gauna didesnį atlyginimą, daugiau teisių. Šiuo atveju papildomo atlyginimo vicepremjeras negautų, tad valstybei nieko nekainuotų. Tik įneštų aiškumo“, - „Vakaro žinioms“ sakė R.Karbauskis.

Situaciją komentuoja politologas, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Algis KRUPAVIČIUS:

Pasiūlymas neapgalvotas ir prieštarauja dabar susiklosčiusiai vykdomosios valdžios sandaros tradicijai. Ji labai aiški: paprastai ministrą pirmininką pavaduoja finansų ministras, o jeigu jis negali, pavaduoja kitas Vyriausybės narys. Tai pasiteisinusi praktika. Nepriklausomybės aušroje Lietuvoje buvo vicepremjero postas, tačiau vėliau jo buvo atsisakyta. Nematau prasmės vėl grįžti į vakar ar užvakar dieną. Tai labiau primena pilstymą iš tuščio į kiaurą. Kai kurios šalys turi vicepremjero pareigybę, bet paprastai tai yra didelės šalys.

Vicepremjerų postų sugrąžinimas į Vyriausybę būtų ne tik grįžimas į praeitį, bet sukeltų naujų įtampų ir konfrontacijų Vyriausybės viduje. Viena vertus, ministrų kabinete visi lygūs, kita vertus, be ir taip lygesnio už lygius premjero atsirastų dar du lygesni už lygius ministrai - vicepremjerai. Jie tarsi būtų aukščiau už likusius ministrus. Tokios postų nelygybės Vyriausybei nereikia. Juo labiau kad vyriausybės Lietuvoje yra koalicinės. Jeigu atsirastų tokie postai, jie taptų derybų formuojant koaliciją objektas. Tad galimų susipriešinimų ir įtampų ašių atsirastų daugiau. Ypač jeigu postai atsidurtų skirtingų partijų įtakose.

Premjero pavadavimas per daug sureikšmintas. Jokių taktinių sprendimų ministras, pavaduojantis premjerą, nepriima. Pavadavimas yra laikinas ir jis nesuteikia ministrui nei papildomų galių, nei kompetencijų. Ministrai turėtų būti traktuojami kaip lygūs. Nors ir taip žinoma, kad visose vyriausybėse finansų ministro portfelis laikomas antru po premjero. O štai krašto apsaugos ir užsienio reikalų ministrų portfeliai laikomi vienais saugiausių - retai kada šie ministrai atsistatydina kadencijos eigoje. Tad ir taip yra pakankamai įvairių pjūvių, pagal kuriuos vertinamas Vyriausybės veiksmingumas. Kurti papildomų problemų, steigiant naujas pareigybes, tikrai nėra prasmės.