Rinkimus Vengrijoje stebėjęs Žemaitaitis: naratyvas apie Rusijos įtaką buvo perdėtas

„Labai gerai parodė šitie rinkimai, kad Rusija nebegali kištis ir nesikiša į vidaus politikos klausimus, nebeturi įtakos ir vis dėlto žmonės savaip eina balsuoti. Tokia dviguba šių rinkimų nauda“, – Eltai pirmadienį komentavo R. Žemaitaitis.

Pasak jo, retorika apie tai, kad Maskva galėjo kištis į parlamentinius rinkimus, t. y. daryti įtaką V. Orbano naudai, buvo perdėta. Tiesa, kiek vėliau jis pažymėjo, kad galbūt kažkiek įtakos ir buvo, tačiau nurodė, jog tai buvo daryta iš visų pusių.

„Gal kažkiek tikrai buvo (įtakos – ELTA). Manau, visos politinės jėgos ir Europos Sąjunga (ES) iš savo pusės darė didelę įtaką. Kitos valstybės darė iš savo – prisiminkite J.D. Vance‘o atvažiavimą į Vengriją, palaikymo išreiškimą V. Orbano pozicijai“, – sakė jis.

Vis dėlto R. Žemaitaitis įsitikinęs, kad po šių rinkimų naratyvas apie Rusijos kišimąsi sumenks net ir nacionalinėje Lietuvos politikoje.

„Jau šitas naratyvas arba šita korta, kuri dažnai naudojama Lietuvos politiniame žemėlapyje, nebebus grojanti“, – aiškino „aušriečių“ pirmininkas.

„Ateinančiuose rinkimuose kažkas pamėgins Lietuvoje kurti Rusijos naratyvo formą, kad Rusija daro įtaką, kad Rusija per politikus daro įtaką ir pan. Tai tapo beviltiška, nes patys rinkimai paneigė pačias kalbas“, – pridūrė parlamentaras.

Tolimesni kontaktai su Vengrijos politikais

Paklaustas, ar „Nemuno aušra“ ir toliau ketina palaikyti kontaktą su V. Orbano vadovaujama „Fidesz“, R. Žemaitaitis teigė, jog tai bus daroma europiniu formatu kaip ir dabar, kadangi „Fidesz“ priklauso Europos Parlamento (EP) politinei grupei „Patriotai Europai“.

„Palaikome organizacinius ryšius, tai vyksta kongresai, susitikimai, sąskrydžiai. Susitikimai, konferencijos, natūralu, dalyvauja jų (atstovai – ELTA) (...). Mes ir dabar taip dirbame europiniu formatu“, – komentavo jis.

R. Žemaitaitis taip pat teigė, kad Lietuvai valdžios pasikeitimas Budapešte didelės įtakos neturės.

„Mums, Lietuvai, didelės reikšmės jokios nėra. Visi įsipareigojimai yra, NATO įsipareigojimai yra. Mums, Lietuvai, jokio skirtumo, kas bus“, – sakė politikas.

Tuo metu pakalustas, ar „aušriečiai“ ketina palaikyti ryšius su Peterio Magyaro vadovaujama „Tisza“, R. Žemaitaitis nurodė, jog viskas priklausys, kokią europinę grupę ši politinė jėga pasirinks.

„Būsimo premjero partija yra įkurta ne taip jau ir seniai. Tai dabar klausimas, kokią politinę partiją jie pasirinks Europoje. Tada ir matysime. Gali būti, kad jei pasirinks EPP (Europos liaudies partiją – ELTA), kaip pavyzdys, tai faktas, kad ji bus daugiau linkusi į Friedricho Merzo pusę. Jei pasirinks liberalią, bus į Donaldo Tusko pusę. Čia viskas priklausys, kokiai Europos politinei šeimai jie norės priklausyti“, – kalbėjo parlamentaras.

„Mums („Nemuno aušrai“ – ELTA) jokio skirtumo. Šiaip būsimas premjeras aiškiai pasisako prieš migrantų problemą arba migrantų sprendimą. Žiūrėkite, po kokių metų jie patys ateis į „Patriots for Europe“ politinę šeimą. Labai sudėtinga šiandien šnekėti, nes visi yra euforijoje, visi džiaugiasi pergale. O žinote, kaip yra, euforija šiandien, bet matysime darbus“, – kalbėjo parlamentaras.

Dusyk buvo susitikęs su Vengrijos užsienio reikalų ministru

R. Žemaitaitis yra teigęs, kad V. Orbanas išlaiko tautinį, kultūrinį ir kalbinį pagrindą kaip šalies prioritetą.

„Nemuno aušros“ lyderis dusyk – Lietuvoje ir Vengrijoje – buvo susitikęs su šios šalies užsienio reikalų ministru Peteriu Szijarto. 

Kaip skelbta, pastarasis reguliariai susisiekdavo su Rusijos kolega Sergejumi Lavrovu, kuriam perduodavo ES informaciją. Nuo 2022 m. vasario mėnesio, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, P. Szijjarto Maskvoje lankėsi 16 kartų.

V. Orbano vyriausybė yra viena iš nedaugelio Europoje palaikančių reguliarius ryšius su Kremliumi. Nepaisydama ES spaudimo mažinti energetinę priklausomybę nuo Maskvos, Vengrija toliau importavo didelius kiekius naftos iš Rusijos. 

Kaip skelbta, 16 metų Vengriją valdęs V. Orbanas sekmadienį vykusiuose šalies parlamento rinkimuose pripažino pralaimėjimą konservatoriui Peteriui Magyarui.

Pagal dabartinius rezultatus, „Tisza“ gautų 138 mandatus Vengrijos parlamente, o V. Orbano koalicija – 54. Dviejų trečdalių balsų daugumai (kurią turint galima keisti šalies konstituciją) reikalingi 133 mandatai.

Šie rinkimai, laikomi svarbiausiais Vengrijoje nuo 1989–1990 m. demokratinės transformacijos, sulaukė rekordinio rinkėjų aktyvumo – prieš pat balsavimo pabaigą buvo balsavę 77,8 proc. balso teisę turinčių rinkėjų.