R.Aušrotas: ta pati mergelė, tik kita suknelė

R.Aušrotas primena, kad LR Konstitucija aiškiai numato, kad santuoka yra sudaroma laisvu vyro ir moters susitarimu. Skirtingai negu konstitucinė šeimos samprata, konstitucinė santuokos apibrėžtis yra nedviprasmiška. Ją galima pakeisti tik keičiant Konstituciją, o tai padaryti šiuo metu nėra nei politinės valios, nei politinės galios, juo labiau visuomenės pritarimo.

„Tačiau galima dekonstruoti pačią santuokos sampratą, de facto santuokai prilyginant kitą civilinės teisės institutą. Tai ir buvo siekiama padaryti 2021 m. gegužę, registravus LR Partnerystės įstatymo projektą. Tada projekto autoriai partnerystės teisinių santykių apibrėžčiai pritaikė Konstitucinio Teismo doktrinos suformuluotos konstitucinės šeimos sampratos turinį. Kad partnerystės institutui apibrėžti yra taikomas tas pats tekstas, kaip ir konstitucinei šeimos sampratai, leido pagrįstai tvirtinti, kad įstatymo iniciatyva buvo siekiama suteikti partnerystei šeimos teisinį statusą. Tada įstatymo projektas nepraėjo pateikimo Seime stadijos.

Praėjus metams, yra teikiamas naujas Civilinės sąjungos įstatymo projektas, kurio pavadinime žodžio „partnerystė" nėra, o civilinės sąjungos samprata apibrėžta lakoniškai. Tačiau tai nereiškia, jog naujas įstatymas yra fundamentaliai kitoks ir juo nesiekiama vienos lyties asmenims suteikti šeimos statuso, o jų teisių prilyginti sutuoktiniams", - pastebi teisininkas.

Pasak jo, kaip ir Partnerystės įstatymo projekto atveju, taip ir Civilinės sąjungos įstatyme autoriai siūlomam teisiniam institutui iš Civilinio kodekso III knygos, reguliuojančios šeimos teisinius santykius, paėmė ir pritaikė faktiškai viską, kas įstatymuose siejama su santuoka, išskyrus lyčių tarpusavio papildomumą: monogamijos, sutuoktinių lojalumo, draudimo tuoktis su artimais giminaičiais, sutuoktinių tarpusavio išlaikymo ir kt. principus.

„Civilinės sąjungos sudarymui ir nutraukimui taikomos tos pačios sąlygos, kaip ir santuokai. Civilinę sąjungą sudarę asmenys (partneriai) įgyja tas pačias asmenines neturtines ir turtines teises, kurias turi ir sutuoktiniai.

Įregistravęs civilinę sąjungą ir jos nenutraukęs asmuo negali sudaryti santuokos ar įregistruoti civilinės sąjungos su kitu asmeniu. Kitaip tariant, kalbant apie civilinę sąjungą, mes turime lygiareikšmius teisinius fenomenus, kurie tarpusavyje susiję taip, kad dėl vieno buvimo kitas tampa neįmanomas. Konstatuotina, kad tai ta pati civilinė santuoka, tik turinti kitą pavadinimą. Jei kas nors atrodo kaip žmogus, vaikšto kaip žmogus, kalba kaip žmogus, vienintelė darytina išvada - kad tai žmogus, nors pats juo ir atsisako vadintis", - pastebi R.Aušrotas.

Nors Civilinės sąjungos įstatymo projekto pavadinime žodžio „partnerystė" nėra, tačiau teisininkas skaičiuoja, kad pačiame įstatymo projekte 174 kartus rasite žodį „partneris". Pasigilinkime į tai, ką jis reiškia. R.Aušrotas pastebi, kad Lietuvos teisėje įtvirtinta partnerio, formalizavusio savo santykius, sąvoka siejama su santuoka arba su ketinimu santuoką sudaryti.

„Toks apibrėžimas ne tik neapima vienos lyties asmenų santykių, bet ir užkerta galimybę juos laikyti partneriais. Civilinės sąjungos įstatymo projektą teikiantys asmenys tai žino. Todėl Civilinės sąjungos įstatymo projekto tikslas yra į Lietuvos teisinę sistemą įvesti visiškai naują partnerių sąvoką, t. y. asmenų (nepriklausomai nuo lyties), gyvenančių civilinėje sąjungoje ir neturinčų tikslo ateityje sukurti šeimos teisinius santykius santuokos būdu", - sako R.Aušrotas.

Ir primena, kad tą buvo bandoma padaryti jau anksčiau: „Seimo narys T.V.Raskevičius siūlė į Diplomatinės tarnybos įstatymą įvesti analogišką partnerių sąvoką, apimančią asmenis, kurie „nenori ar negali sudaryti santuokos".

Dar daugiau, įvardijama, jog Civilinės sąjungos įstatymo projekte numatyta sąvoka „partneris" atstoja visas kitas įstatymuose esančias sąvokas, vadinasi, civilinę sąjungą sudariusiems partneriams yra taikomos visos teisės, numatytos faktinėje kohabitacijoje gyvenantiems asmenims (sugyventiniams).

Pavyzdžiui, jie savaime įgis teisę į pagalbinį apvaisinimą ir tam nereikės keisti Pagalbinio apvaisinimo įstatymo (ką bandoma padaryti dabar). Pagalbinio apvaisinimo įstatyme esančią sugyventinių sąvoką prilyginus vienalyčiams partneriams, t. y. nustačius teisę, bet nenustačius jos įgyvendinimo, atsiras paskata, remiantis teisinių lūkesčių principu, keisti įstatymą taip, jog ši numatyta teisė būtų realizuota.

Antra, turint omenyje, jog Lietuvos teisė sugyventinius priskiria šeimos nariams, tai iš esmės reiškia, kad vienos lyties partneriai, sudarę civilinę sąjungą, netiesioginiu būdu įgyja šeimos nario statusą (nors jais formaliai nesivadindami).

Išties gudriai sugalvota: vienu brūkšniu vienos lyties partneriams, sudariusiems civilinę sąjungą, suteikti tas pačias teises, kaip ir sugyventiniams, per tai suteikiant tas pačias teises, kurias turi šeimos nariai."

Apibendrindamas R.Aušrotas sako, jog po Civilinės sąjungos įstatymo priedanga vyksta faktinio šeimos teisinio statuso vienos lyties poroms suteikimas.