 1 nuotr.
 1 nuotr.Dar niekada formuojant Vyriausybę nebuvo taip juntama prezidentūros įtaka. Tokią poziciją išdėstė Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, politologas Algis Krupavičius.
 - Paskirtasis premjeras Saulius Skvernelis praėjusią savaitę paskelbė, kokie žmonės siūlomi į ministrus. Kaip būsimas Ministrų kabinetas jums atrodo? - „Vakaro žinios“ teiravosi Algio KRUPAVIČIAUS.
- Paskirtasis premjeras Saulius Skvernelis praėjusią savaitę paskelbė, kokie žmonės siūlomi į ministrus. Kaip būsimas Ministrų kabinetas jums atrodo? - „Vakaro žinios“ teiravosi Algio KRUPAVIČIAUS.
- Būsimoji Vyriausybė tikrai yra technokratinė, beveik vien iš nepartinių asmenų. Ir pusiau prezidentinė. Nes išties panašu, kad bent jau pusę ministrų į Ministrų kabinetą yra delegavusi prezidentė. Lakmusas, pagal kurį lengva atpažinti prezidentės kandidatus, yra jų karjera teismų sistemoje, Užsienio reikalų ministerijoje ir Lietuvos banke. Tokių kandidatų yra mažų mažiausiai septyni. Tokio precedento šiuolaikinėje Lietuvos istorijoje, kad prezidentas turėtų tiek įtakos formuojant valdančiosios daugumos koaliciją ir Vyriausybę, nebuvo iki šiol.
- Kodėl taip atsitiko?
- Manau, kad paaiškinimų yra ne vienas. Pirmiausia Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga yra politikos naujokai, todėl labiau eina į kompromisus nei bet kuri labiau patyrusi partija. Antras dalykas - ministras pirmininkas S. Skvernelis į politiką irgi atėjo panašiu keliu, jį remiant prezidentei. Asmeninė patirtis S.Skverneliui daro įtaką, dėl to gerokai didesnis prezidentės vaidmuo jam yra priimtinas. Mažiausiai dvi šitos priežastys praskleidžia uždangą, kodėl prezidentė nekritikavo Ministrų kabineto sudarymo, ir jame tikrai turi bent pusę ministrų.
- Ir taip milžiniška prezidentūros įtaka dar labiau sustiprės?
- Be abejo. Tačiau nemanau, kad tai gerai. Kita vertus, Vyriausybės darbotvarkė atsiranda autonomiškai, prezidentei kasdieniniu lygmeniu prižiūrėti net savo proteguotus ministrus nebus paprasta. Naujoji Vyriausybė, jei norės gerai dirbti, pirmiau turės tapti komanda, nes dabar ji labiau yra asmenybių ir politikoje nepatyrusių žmonių rinkinys. Komanda ji netapo, juo labiau kad absoliuti dauguma kandidatų niekada nėra rengę partinių programų prieš rinkimus. Lygiai taip pat labai mažai jų dalyvavo rengiant ir dabartinę Vyriausybės programą. Turėsime atvejį, kai technokratų arba ekspertų Vyriausybė turės įgyvendinti programą, kurią rengiant mažai dalyvavo. Yra pavojus, kad turėsime gerokai autonomiškus ministrus ir ministerijas, gali būti sunku koordinuoti bendrą tokios Vyriausybės politiką ir galimi net, sakyčiau, konfliktai tarp Vyriausybės ir parlamento, nes „valstiečių“ ambicijos yra sustiprinti parlamentinę vykdomosios valdžios kontrolę. Tai gali vesti į intensyvesnius ir dažnesnius konfliktus tarp Seimo ir Vyriausybės.
- Du ministrai iš buvusios Vyriausybės siūlomi į būsimąją...
- Taip. Neabejotinai Rokas Masiulis, kaip ir Linas Linkevičius, yra ištikimi prezidentės atstovai. Kita vertus, konstituciškai gynybos bei užsienio politika yra vykdoma kartu prezidentės su Vyriausybe, todėl tai, kad prezidentė pasirinko būsimus krašto apsaugos bei užsienio reikalų ministrus, nėra labai keista.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“