1 nuotr.„Nemuno aušros“ pirmininkui Remigijui Žemaitaičiui pareiškus, kad Lietuva neturėtų siųsti savo karių į Ukrainą, o paskirtajai premjerei Ingai Ruginienei šiuo klausimu neturint aiškios nuomonės, prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas sako, kad realią naujos valdančiosios koalicijos poziciją dėl taikos palaikymo pajėgų Ukrainoje parodys atitinkami balsavimai Seime.
„Supraskime, kad sprendimai yra priimami politiniu lygmeniu ir bet koks Lietuvos karių dalyvavimas, buvimas užsienyje yra mandatuojamas Seime. Ar tai būtų Afganistanas, ar Irakas, ar Ukraina – turi būti mandatavimas Seime. Seimas privalės balsuoti. Šiuo atveju, tai turbūt bus tas lakmuso popierėlis, kai galėsime (kalbėti – ELTA) ne apie kas ir ką sakė, pasakė, žino, nežino, o labai aiškiai (kalbėti – ELTA) apie kaip ir kas balsavo dėl vieno ar kito sprendimo. Ir tada bus galima įvertinti“, – žurnalistams teigė F. Jansonas.
Todėl, tęsė jis, dabartinių koalicijos lyderių pasisakymų nevertėtų ypatingai sureikšminti.
F. Jansonas taip pat akcentavo, jog daugelis Vakarų valstybių vis dar laukia aiškumo dėl galimo karių siuntimo ir saugumo garantijų Ukrainai užtikrinimo. Todėl, svarstė jis, greičiausiai dėl to aiškios nuomonės šiuo klausimu dar neturi ir paskirtoji premjerė.
„Premjerės kol kas pozicijos nėra. Vėlgi, ji neturi pozicijos, nes greičiausiai nėra dar žinomos detalės ir niekam nėra žinomos detalės. (...) Nei viena šalis nėra priėmusi tokio galutinio sprendimo, kad bus taip, o ne kitaip. Visi laukia sąlygų, visi laukia, kokios bus galimybės, kokios aplinkybės, ar prisidės JAV (...). Matyt, visose (šalyse – ELTA) bus tam tikros diskusijos – tai bus ir Lietuvoje. Bet viską parodo sprendimai“, – pakartojo šalies vadovo patarėjas.
Primename, kad Vakarų lyderiams žadant saugumo garantijas Kijevui, „aušriečių“ lyderis R. Žemaitaitis tvirtino, jog jo vedama partija nepritars siūlymams siųsti karius į Ukrainą.
„Lietuva absoliučiai neturi teisės siųsti savo karių ir dalyvauti. Tai yra tolesnis karo eskalavimas, nes Rusijos karinė provokacija, kuri tikėtina, kad bus, gali Europos Sąjungos šalis įtraukti į karą“, – anksčiau žiniasklaidai teigė R. Žemaitaitis.
Savo ruožtu paskirtoji premjerė I. Ruginienė teigė dar neturinti aiškios pozicijos dėl karių siuntimo į Ukrainą – tačiau pažymėjo, kad Lietuvos parama Kyjivui neabejotinai tęsis.
Savo ruožtu laikinoji krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė tvirtino, kad Lietuva būtų pasirengusi siųsti pajėgas į Ukrainą, jei karą sukėlusi Rusija nutrauks ugnį, o sąjungininkai susitars dėl žadamų saugumo garantijų Kijevui.
Taip pat tvirtino ir pats prezidentas G. Nausėda, nurodydamas, kad Lietuva būtų pasirengusi prisidėti prie taikdarių misijos.
