Premjerė: kitų metų biudžete gynybai bus skirta 5,38 proc. BVP

„2026 m. metų biudžete gynybai bus skirta 5,38 proc. BVP, tai yra rekordiškai tikrai daug – manau, per metus mes ganėtinai ženklų pasiekėme šuolį, bet tą mus įpareigoja ir diktuoja daryti geopolitinė situacija“, – žurnalistams trečiadienį Vyriausybėje sakė I. Ruginienė.

Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas teigė, kad biudžete numatytas finansavimas atlieps gynybos poreikius, taip pat atliepti socialiniai poreikiai.

„Viskas rodo, kad tai yra kairiosios Vyriausybės biudžetas“, – žurnalistams sakė ministras.

K. Vaitiekūno teigimu, finansavimas krašto apsaugai kitąmet iš viso sieks virš 4,79 mlrd. eurų.

Nėra aišku, kiek lėšų bus skiriama tiesioginėms gynybos reikmėms

Paklausta apie tai, kokia dalis biudžete numatyto gynybos finansavimo bus skiriama tiesiogiai krašto apsaugos reikmėms, o kokia --  dvigubos paskirties sritims, pavyzdžiui, keliams, I. Ruginienė tikino, kad šie poreikiai eina kartu.

„Jei kalbame apie poligoną, tai natūralu, kad iki jo reikės kažkaip atvažiuoti – reikės infrastruktūros. Jeigu net apie diviziją kalbame – kalbame ne apie karius, bet dar ir apie infrastruktūrą. Viskas eina kompleksu“,  – teigė premjerė.

Anot jos, gynybai užtikrinti reikia kitų institucijų, tokių kaip Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) bei policija, pasiruošimo, taip pat civilių parengties.

„Negalvokime apie gynybą vien tik per ginklų įsigijimą. Yra daugybė kitų dalykų, kurie įsijungia karo metu – visos mūsų struktūros kaip VSAT ir policija. (...) Taip pat nepagrįstai mažai dirbame su civiliais. Tam reikia didesnių investicijų, (…) visi turime būti pasirengę, ne tik kariuomenė. Tiesa, šiai dienai yra tik planas ir idėja“, – kalbėjo I. Ruginienė.

„Kas iš to, jei krašto apsauga bus tikrai stipri, bet policija ir civiliai nebus pasirengę X dienai. (...) Turėsime gynybos planą plėsti ir investuoti dar daugiau, įtraukiant visus“, – teigė Vyriausybės vadovė.

Finansų ministras tikino, kad, nors pagrindinis naujojo biudžeto prioritetas išlieka gynyba, krašto apsauga nėra išskirtinai Krašto apsaugos ministerijos (KAM) atsakomybė, tad gynybai skirtomis lėšomis galėtų disponuoti ir kitos institucijos.

„Šitas biudžetas yra krašto gynybos biudžetas. Dabar jis yra suformuotas toks, koks yra. Pagrindinė institucija yra KAM, tačiau šalies gynyba neapsiriboja viena institucija – yra visa Vyriausybė ir ji priims sprendimus, padalins pinigus taip, kad būtų geriausiai atliepti krašto apsaugos poreikiai“, – teigė K. Vaitiekūnas.

Finansų ministras taip pat pažymėjo, kad biudžete bus laikomasi fiskalinės drausmės – nebus viršytas 3 proc. nuo BVP biudžeto deficitas ir 60 proc. nuo BVP skolos dydis.

„Dabar planuojama, kad skolintų lėšų (biudžete – ELTA) nebus, bus visa (reikalinga – ELTA) suma biudžete“, – teigė ministras.

Didės minimali alga, didės finansavimas keliams, kultūrai ir švietimui 

Pasak I. Ruginienės, minimali mėnesio alga (MMA) kitais metais kils 115 eurų iki 1153 eurų „ant popieriaus“, šį sprendimą Vyriausybė priims ketvirtadienį, taip pat bus didinamos senatvės pensijos – jau skelbta, kad kitais metais jos kils 12 proc.

I. Ruginienės teigimu, pagal sudarytą kolektyvinę sutartį taip pat bus didinami atlyginimai valstybės tarnautojams – jau skelbta, kad pareiginės algos bazinis dydis kitais metais didinamas 0,7 proc. arba 12,6 eurais iki 1798 eurų.

Pasak Vyriausybės vadovės, kitąmet veikti pradedančiame Valstybės kelių fonde numatomas 200 mln. eurų finansavimas.

„Kalbėjome apie tai, kad sukurtas puikus įrankis, bet jis tuščias – tai nuo kitų metų jis pasipildys 200 mln. eurų, tai yra ta žinutė, kuriai davėm pažadą ir jį tesėsime ir toliau, kad įrankio sukūrimas savaime nieko neduoda“, – sakė premjerė.

Finansų ministro teigimu, finansavimas keliams kitąmet yra tarp biudžeto prioritetų ir augs „ganėtinai stipriai“ – daugiau nei 5 proc.

Pasak Vyriausybės vadovės, biudžeto lėšos taip pat bus skiriamos skaitmenizacijai, dirbtinio intelekto, kurio gamyklą sutarta kurti Lietuvoje, vystymui, atsinaujinančių energijos šaltinių plėtrą ir mažesnes elektros kainas pažeidžiamiems gyventojams.

Taip pat planuojama skirti papildomai 12 mln. eurų kultūros sektoriui.

„Man atrodo, kad kultūrai ilgą laiką nebuvo skiriama daug lėšų arba išvis buvo neskiriama ir laužome nusistovėjusius standartus – sakome, kad šiam sektoriui reikia skirti daugiau“, – aiškino I. Ruginienė.

Švietimo sektoriui bus skiriama papildomai 150 mln. eurų – už šias lėšas bus didinami mokytojų atlyginimai.

Anksčiau valdantieji skelbė, kad gynybai kitąmet bus skiriama 5,2 proc. BVP.

Lietuva iki 2030-ųjų gynybai planuoja skirti po 5-6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

Kaip jau skelbta, per artimiausius metus surinkti papildomus 10-12 mlrd. eurų gynybai reikia norint suformuoti visus nacionalinės divizijos ir kitus kritinius kariuomenės operacinius pajėgumus.

Tokį sprendimą Valstybės gynimo taryba (VGT) priėmė šį sausį.

Valstybės biudžeto projektą Vyriausybė svarstys ketvirtadienį.