Premjeras teigiamai vertina 35 mln. eurų Lietuvos taikos sutartį su „Veolia“

„Tai, kad pavyko pasiekti taiką ir galų gale valstybė gauna minėtus 35 mln. eurų, aš tikrai vertinu teigiamai“, – žurnalistams penktadienį Mažeikiuose sakė G. Paluckas.

Jis pabrėžė, kad Vašingtono tarptautinio investicinio arbitražo teismo, į kurį prieš keletą metų persikėlė valstybės ginčas su „Veolia“, sprendimas savaime nebūtų įpareigojimas nei vienai pusei.

„Pats teisinis ginčas su „Veolia“ (…) užsitęsė beveik 10 metų, už tą ginčą reikia mokėti ir yra sumokėta beveik 16 mln. eurų, tai yra rimtos išlaidos, na ir perspektyva šito ginčo – vis tik ją irgi reikia sverti“, – tikino premjeras.

Energetikos ministerija jaus skelbė, kad didžioji dalis „Veolia“ taikos sutartimi sumokėtų lėšų bus skirtos Lietuvos energetikos vartotojams, taip pat paramai Ukrainai ir arbitražo išlaidų kompensavimui.

„Lėšos, kurios yra nukreipiamos, yra energetikos plačiąja prasme sistema, ir jeigu jos grįžta vartotojams vienokia ar kitokia forma per investicijas į tinklą, perdavimą skirstymą ir panašiai – manau, kad tai yra teisingas sprendimas“, – aiškino G. Paluckas.

Lietuva šiuo metu taip pat vis dar yra tarptautiniame arbitražo ginče Hagos teisme su valstybine Baltarusijos kalio trąšų gamintoja „Belaruskalij“ – įmonė iš Lietuvos reikalauja atlyginti daugiau nei 12 mlrd. eurų siekiančius nuostolius, nuo 2022-ųjų vasario sustabdžius trąšų tranzitą.

G. Palucko teigimu, šiuo metu Vyriausybės kanceliarija yra gavusi Klaipėdos jūrų uosto krovos bendrovės Birių krovinių terminalas (BKT), kurios 30 proc.  akcijų priklauso „Belaruskalij“, siūlymą dėl šio ieškinio susitarti taikiai. 

Visgi premjeras tikino, kad trąšų tranzito atnaujinimo Lietuvos Vyriausybė šiuo metu nesvarsto.

„Kanceliarija renka informaciją ir bendrauja su Užsienio reikalų ministerija, kuri yra atsakinga už sankcijų įgyvendinimą ir priežiūrą, taip pat Susisiekimo ministerija, kuri taiko tiesiogiai (trąšų tranzito ribojimus – ELTA) per „Lietuvos geležinkelius“, bet kol kas pozicija Lietuvos tikrai nesikeičia ir daryti kažkokių žingsnių dėl arbitražo ar kitų ginčų mes nesiruošiame“, – sakė jis.

Kaip skelbta, „Veolia“ sutiko atsisakyti ieškinių tarptautiniame ICSID (angl. International Centre for Settlement of Investment Disputes, ICSID) arbitraže Vašingtone, tuo metu Lietuva sutiko atsiimti dalį 240 mln. eurų ieškinio dėl žalos atlyginimo prieš „Veolia“ dukterines įmones – „Vilniaus energija“, „Litesko“ ir kitas.

Tarptautinį arbitražą „Veolia“ inicijavo 2016 m., siekdama iš Lietuvos prisiteisti 79 mln. eurų žalos atlyginimą už investicijas į Vilniaus šilumos ūkį.

Energetikos ministerija ieškinį „Veolia“ įmonių grupei, bendrovei „Icor“ ir su šiomis įmonėmis susijusiems verslininkams Andriui Janukoniui, Linui Samuoliui ir buvusiam Vilniaus merui Artūrui Zuokui Vilniaus apygardos teisme iškėlė 2020 m. liepą.

Šia byla siekiama įrodyti, kad „Veolia“ ir „Icor“ (tuo metu „Rubicon“) 1999–2003 metais neteisėtais būdais gavo šilumos ūkių nuomos sutartis dešimtyje Lietuvos savivaldybių ir neteisėtai pelnėsi iš šilumos vartotojų – būtent šio ieškinio taikos sutartis Vašingtono arbitraže neapima, jis toliau bus nagrinėjamas teisme Lietuvoje.