1 nuotr.Seimas antradienį po pirmojo priėmimo pritarė Konstitucijos pataisoms, kuriomis siekiama įtvirtinti tiesioginius merų rinkimus. Parlamento pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen inicijuotame įstatymo projekte siekiama į pagrindinį šalies įstatymą įrašyti patį tiesioginių merų rinkimų faktą, neapibrėžiant mero įgaliojimų.
Šį projektą palaikė 124 Seimo nariai, niekas nebalsavo prieš, 4 susilaikė.
Norint Seime priimti Konstitucijos pataisą, už ją du kartus turi balsuoti ne mažiau kaip 94 parlamentarai iš 141. Tarp šių balsavimų turi būti daroma ne mažesnė nei trijų mėnesių pertrauka.
Tad po trijų mėnesių procedūra turės būti pakartota ir tiesioginiai merų rinkimai, jau ateinančiuose savivaldos rinkimuose, kurie vyks 2023 metais, išliks.
Visa procedūrų esmė gavosi labai biurokratiška. Tiesiog į Konstituciją, kuri apibrėžia savivaldos politiką, buvo įtraukiama mero sąvoka.
Tam reikėjo koreguoti Konstitucijos 67, 119, 122, 124, 141, 143 straipsnio punktus.
1 straipsnis. 67 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 67 straipsnio 12 punktą ir jį išdėstyti taip:
„12) skiria savivaldybių tarybų ir savivaldybių merų rinkimus"
2 straipsnis. 119 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 119 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„119 straipsnis
Savivaldos teisė laiduojama įstatymo numatytiems valstybės teritorijos administraciniams vienetams. Ji įgyvendinama per savivaldybių tarybas ir savivaldybių merus.
Savivaldybių tarybų nariais Lietuvos Respublikos piliečius ir kitus nuolatinius administracinio vieneto gyventojus, savivaldybių merais - Lietuvos Respublikos piliečius pagal įstatymą ketveriems metams renka Lietuvos Respublikos piliečiai ir kiti nuolatiniai administracinio vieneto gyventojai, remdamiesi visuotine, lygia ir tiesiogine rinkimų teise, slaptu balsavimu.
Savivaldos institucijų organizavimo ir veiklos tvarką nustato įstatymas."
3 straipsnis. 122 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 122 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„122 straipsnis
Savivaldybių tarybos ir savivaldybių merai dėl jų teisių pažeidimo turi teisę kreiptis į teismą."
4 straipsnis. 124 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 124 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„124 straipsnis
Savivaldybių tarybų ir savivaldybių merų aktai ar veiksmai, pažeidžiantys piliečių ar organizacijų teises, gali būti skundžiami teisme."
5 straipsnis. 141 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 141 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„141 straipsnis
Asmenys, atliekantys tikrąją karo arba alternatyviąją tarnybą, taip pat neišėję į atsargą krašto apsaugos sistemos, policijos ir vidaus tarnybos karininkai, puskarininkiai ir liktiniai, kitų sukarintų ir saugumo tarnybų apmokami pareigūnai negali būti Seimo nariais, savivaldybių tarybų nariais ir savivaldybių merais. Jie negali užimti renkamų ar skiriamų pareigų civilinėje valstybinėje tarnyboje, dalyvauti politinių partijų ir politinių organizacijų veikloje."
6 straipsnis. 143 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 143 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„143 straipsnis
Jeigu karo veiksmų metu turi būti rengiami eiliniai rinkimai, Seimas arba Respublikos Prezidentas priima sprendimą pratęsti Seimo, Respublikos Prezidento ar savivaldybių tarybų ir savivaldybių merų įgaliojimus. Šiuo atveju rinkimai turi būti skiriami ne vėliau kaip po trijų mėnesių karui pasibaigus."
Tačiau esminė bėda, pasak opozicijos, jog nėra niekaip apibrėžiamos mero funkcijos. Tad atsiranda poreikis kurti papildomus įstatyminius aktus, kurie nustatys kaip meras turi dirbti ir kur jo atsakomybės ribos.
Akivaizdu, jog čia ir vėl išsiskirs dabartinės valdančiosios daugumos ir opozicijos požiūriai.
Jie buvo išsiskyrę jau ir mero sąvokos įtraukimo į Konstituciją procese, nes valdančioji dauguma blokavo opozicijos pasiūlymus dėl mero įtraukimo į Konstituciją bei papildomo šios institucijos kompetencijų apibrėžimo.
Tačiau, kadangi tiesioginiai merų rinkimai buvo pakibę „ant plauko", tai opozicija sutiko su kompromisu palaikyti aukščiau aprašytas Konstitucijos pataisas, kurios išlaiko galimybę merus rinkti tiesiogiai.
Kaip jau anksčiau rašėme straipsnyje „Kokius merus turėsime 2023 metais?", tai esminė skirtis tarp TS-LKD su Liberalais bei likusių kitų parlamentinių partijų yra ta, jog vieni nori labiau stiprinti tarybas, silpininant merus, o kiti - palikti kaip yra.
„Konservatoriai", savaime suprantama, nori silpninti merus taip stiprinant tarybą, o tiksliau - partijas. Kodėl? Nes tai atitinka jų politinius interesus. Kadangi tiesiogiai išrinktų merų jie turi labai mažai. O didžiuosiuose miestuose - nė vieno.
Tad, nors merų įkonstitucinimas įpusėjo savo kelią ir, tikėtina, 2023 metais turėsime tiesioginius merų rinkimus, bet neaišku kokie tie merai bus, kokias galias ir funkcijas turės. Todėl merų klausimas, iki pat 2023 metų, lieka atviras.
