respublika.lt

Panašu, jog vis dar galėsime rinkti merus tiesiogiai Seime prieštaraujančių nebuvo (6)

2021 spalio 12 17:26:00
Marius Jonaitis

Seimas antradienį po pirmojo priėmimo pritarė Konstitucijos pataisoms, kuriomis siekiama įtvirtinti tiesioginius merų rinkimus. Parlamento pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen inicijuotame įstatymo projekte siekiama į pagrindinį šalies įstatymą įrašyti patį tiesioginių merų rinkimų faktą, neapibrėžiant mero įgaliojimų.

×
nuotr. 1 nuotr.
pixabay nuotr.

 

Šį projektą palaikė 124 Seimo nariai, niekas nebalsavo prieš, 4 susilaikė.

Norint Seime priimti Konstitucijos pataisą, už ją du kartus turi balsuoti ne mažiau kaip 94 parlamentarai iš 141. Tarp šių balsavimų turi būti daroma ne mažesnė nei trijų mėnesių pertrauka.

Tad po trijų mėnesių procedūra turės būti pakartota ir tiesioginiai merų rinkimai, jau ateinančiuose savivaldos rinkimuose, kurie vyks 2023 metais, išliks.

Visa procedūrų esmė gavosi labai biurokratiška. Tiesiog į Konstituciją, kuri apibrėžia savivaldos politiką, buvo įtraukiama mero sąvoka.

Tam reikėjo koreguoti Konstitucijos 67, 119, 122, 124, 141, 143 straipsnio punktus.

1 straipsnis. 67 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 67 straipsnio 12 punktą ir jį išdėstyti taip:

„12) skiria savivaldybių tarybų ir savivaldybių merų rinkimus"

2 straipsnis. 119 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 119 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„119 straipsnis

Savivaldos teisė laiduojama įstatymo numatytiems valstybės teritorijos administraciniams vienetams. Ji įgyvendinama per savivaldybių tarybas ir savivaldybių merus.

Savivaldybių tarybų nariais Lietuvos Respublikos piliečius ir kitus nuolatinius administracinio vieneto gyventojus, savivaldybių merais - Lietuvos Respublikos piliečius pagal įstatymą ketveriems metams renka Lietuvos Respublikos piliečiai ir kiti nuolatiniai administracinio vieneto gyventojai, remdamiesi visuotine, lygia ir tiesiogine rinkimų teise, slaptu balsavimu.

Savivaldos institucijų organizavimo ir veiklos tvarką nustato įstatymas."

3 straipsnis. 122 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 122 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„122 straipsnis

Savivaldybių tarybos ir savivaldybių merai dėl jų teisių pažeidimo turi teisę kreiptis į teismą."

4 straipsnis. 124 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 124 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„124 straipsnis

Savivaldybių tarybų ir savivaldybių merų aktai ar veiksmai, pažeidžiantys piliečių ar organizacijų teises, gali būti skundžiami teisme."

5 straipsnis. 141 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 141 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„141 straipsnis

Asmenys, atliekantys tikrąją karo arba alternatyviąją tarnybą, taip pat neišėję į atsargą krašto apsaugos sistemos, policijos ir vidaus tarnybos karininkai, puskarininkiai ir liktiniai, kitų sukarintų ir saugumo tarnybų apmokami pareigūnai negali būti Seimo nariais, savivaldybių tarybų nariais ir savivaldybių merais. Jie negali užimti renkamų ar skiriamų pareigų civilinėje valstybinėje tarnyboje, dalyvauti politinių partijų ir politinių organizacijų veikloje."

6 straipsnis. 143 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 143 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„143 straipsnis

Jeigu karo veiksmų metu turi būti rengiami eiliniai rinkimai, Seimas arba Respublikos Prezidentas priima sprendimą pratęsti Seimo, Respublikos Prezidento ar savivaldybių tarybų ir savivaldybių merų įgaliojimus. Šiuo atveju rinkimai turi būti skiriami ne vėliau kaip po trijų mėnesių karui pasibaigus."

Tačiau esminė bėda, pasak opozicijos, jog nėra niekaip apibrėžiamos mero funkcijos. Tad atsiranda poreikis kurti papildomus įstatyminius aktus, kurie nustatys kaip meras turi dirbti ir kur jo atsakomybės ribos.

Akivaizdu, jog čia ir vėl išsiskirs dabartinės valdančiosios daugumos ir opozicijos požiūriai.

Jie buvo išsiskyrę jau ir mero sąvokos įtraukimo į Konstituciją procese, nes valdančioji dauguma blokavo opozicijos pasiūlymus dėl mero įtraukimo į Konstituciją bei papildomo šios institucijos kompetencijų apibrėžimo.

Tačiau, kadangi tiesioginiai merų rinkimai buvo pakibę „ant plauko", tai opozicija sutiko su kompromisu palaikyti aukščiau aprašytas Konstitucijos pataisas, kurios išlaiko galimybę merus rinkti tiesiogiai.

Kaip jau anksčiau rašėme straipsnyje „Kokius merus turėsime 2023 metais?", tai esminė skirtis tarp TS-LKD su Liberalais bei likusių kitų parlamentinių partijų yra ta, jog vieni nori labiau stiprinti tarybas, silpininant merus, o kiti - palikti kaip yra.

„Konservatoriai", savaime suprantama, nori silpninti merus taip stiprinant tarybą, o tiksliau - partijas. Kodėl? Nes tai atitinka jų politinius interesus. Kadangi tiesiogiai išrinktų merų jie turi labai mažai. O didžiuosiuose miestuose - nė vieno.

Tad, nors merų įkonstitucinimas įpusėjo savo kelią ir, tikėtina, 2023 metais turėsime tiesioginius merų rinkimus, bet neaišku kokie tie merai bus, kokias galias ir funkcijas turės. Todėl merų klausimas, iki pat 2023 metų, lieka atviras.

Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (6)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • PARODA: Ketvirtadienio vakarą Nacionalinio Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dailės muziejaus padalinyje – A. ir P. Galaunių namuose bus atidaryta paroda „Moder… Kas? Kauno modernizmas! Ir architekto profesija“ atidarymas.
  • PATYČIOS: Prancūzijos parlamentas trečiadienį pradėjo nagrinėti įstatymo projektą, pagal kurį už patyčias mokykloje būtų baudžiama iki trejų metų kalėjimo.
  • AUTOMOBILIAI: Lietuvoje sausio-lapkričio mėnesiais įregistruota apie 32.900 naujų lengvųjų automobilių – 15,2% mažiau nei atitinkamu laikotarpiu praėjusiais metais (38.820).
  • VAKCINACIJA: Europos Sąjungai laikas „pamąstyti apie privalomą vakcinaciją“ nuo COVID, trečiadienį sakė Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen, nors ir pabrėžė, kad nuspręsti turi valstybių narių vyriausybės.
  • PRITARĖ: Vyriausybė pritarė Vidaus reikalų ministerijos siūlymui pasienyje su Baltarusija dar mėnesiui pratęsti nepaprastąją padėtį.
  • GINČAS: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) nagrinės vienos didžiausių šalies verslo grupių „Vilniaus prekyba“ ir jos smulkiojo akcininko Mindaugo Marcinkevičiaus ginčą dėl 81,25 mln. Eur žalos už bandymus stabdyti prekybos centrų „Akropolis“ pardavimą.
  • DERYBOS: Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį pareiškė norįs tiesioginių derybų su Rusija, skirtų užbaigti aštuonerių metų karą su prorusiškais separatistais jo šalies rytuose.
  • PELNAS: Bankininkystės grupė „Citadele“ per 9 šių metų mėnesius uždirbo 44,7 mln. Eur, kai prieš metus tą patį laikotarpį fiksuotas 20,5 mln. Eur nuostolis.
  • PRATĘSIAMA: Austrija antradienį dar dešimčiai dienų pratęsė šalyje įvestą visuotinį karantiną.
  • BRANGIAUSIAS: Izraelio uostamiestis Tel Avivas, anot britų žurnalo „The Economist“ atliktos analizės, yra brangiausias pasaulio miestas.
Daugiau

Dienos klausimas

Ar vaikai turi turėti galimybę nuspręsti skiepytis be tėvų sutikimo?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Visuomenėje nuolat sklinda kalbos apie „purškiančius” lėktuvus. Kaip manote, ar tai tiesa?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

-2 +5 C

-2 +3 C

 

-10 +3 C

0 +6 C

-3 +2 C

 

-3 0 C

0-12 m/s

0-13 m/s

 

0-6 m/s